„Ifo“ institutas atidžiai stebėjo pasitikėjimo barometrą ir apklausė 9 tūkst. įmonių. Apklausa parodė, kad birželį pasitikėjimas sumažėjo nuo 88,6 iki 87,3 punkto. Finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi bent 88 balų. Silpnas rezultatas pabrėžė didėjantį susirūpinimą dėl Vokietijos ekonomikos, maždaug metų sandūroje patekusios į recesiją, perspektyvų.
„Vokietijos kompanijų nuotaikos dar labiau pablogėjo“, – sakė „Ifo“ prezidentas Clemensas Fuestas, pabrėžęs, kad įmonių nepasitenkinimas savo dabartine veikla yra svarbiausia bendros prastos nuotaikos priežastis.
„Padėtis Vokietijos ekonomikoje darosi niūresnė“, – sakė jis.
Analitikai perspėja, kad sunkus laikotarpis tęsis ir ateinančiais mėnesiais, tai lems visus metus mažėsiantį bendrąjį vidaus produktą.
„Vokietijos ekonomika yra niekieno žemėje tarp silpno nuosmukio ir anemiško atsigavimo“, – sakė viešojo skolintojo KfW vyriausioji ekonomistė Fritzi Koehler-Geib.
„Ypač nuvilia pramonė, nes gamyba ir toliau mažėja, nepaisant mažėjančių tiekimo grandinės problemų“, – pridūrė ji.
Namų ūkių vartojimas vis dar kenčia dėl didelės infliacijos, kuri birželį vėl pakilo iki 6,4 proc., ir dėl Europos Centrinio Banko kelis kartus pakeltų palūkanų normų kovojant su kainų augimu.
Energijos sąnaudos gamybos sektoriuje išliko didelės, o kai kurios pramonės šakos, įskaitant chemijos pramonę, sunkiai atgauna jėgas, turėtas prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022 m. vasario mėnesį.
Tuo metu drungna paklausa Kinijoje ir JAV stabdo eksportą, ilgai buvusį esminiu Vokietijos ekonomikos varikliu.
LBBW banko analitikas Jensas Oliveris Niklaschas sakė, kad iš „Ifo“ tyrimo aišku viena: „Išgyvename recesiją ir labai greitai iš jos neišsikapstysime“.
