Šis paketas palengvins naštą „mažoms ir vidutinėms įmonėms maždaug septyniais milijardais eurų per metus“, sakoma vyriausybės pranešime.
Kol koalicijos partijos pastaraisiais mėnesiais ginčijosi dėl mokesčių mažinimo masto, Vokietijos ekonomika nustojo augti.
Didžiausia Europos ekonomika 2023 metų antrąjį ketvirtį patyrė sąstingį, o metų sandūroje buvo panirusi į recesiją.
Lėtėjimas prasidėjo Vokietijai stengiantis susidoroti su pernai prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą poveikiu. Dėl karo smarkiai išaugo energijos ir maisto produktų kainos.
Vangūs augimo rodikliai buvo priežastis Vokietijos vyriausybei pereiti į „puolimą“, sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje pirmąją ministrų išvažiuojamojo posėdžio už Berlyno ribų dieną.
Mokesčių mažinimas – vyriausybės pateikto 10 punktų plano dalis – turėtų „paskatinti mūsų šalies augimą“ ir užtikrinti, kad įmonės nuspręstų investuoti Vokietijoje, sakė O. Scholzas.
Tarp priemonių, dėl kurių susitarta, – priemoka už investicijas į energijos taupymą ir reguliavimo pakeitimai, kad bendrovėms būtų lengviau nurašyti nuostolius.
„Atsigavimo potencialas“
Naujausi nuviliantys duomenys dar labiau padidino susirūpinimą, kad Vokietija šiais metais smukdys euro zonos ekonominius rodiklius, o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2023 metais ji bus vienintelė iš didžiųjų išsivysčiusių šalių, kurios ekonomika trauksis.
„Rimtai vertiname tai, kad Vokietija auga ne taip dinamiškai kaip kitos šalys“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Christianas Lindneris.
Tačiau šalis turi „didžiulį atsigavimo potencialą“, kuris bus atvertas taikant tikslinės pagalbos paketą, sakė jis.
Pastaraisiais mėnesiais ypač skaudžiai nukentėjo svarbus Vokietijos pramonės sektorius, nes dėl didelės infliacijos ir sumažėjusio aktyvumo pasaulyje smarkiai sumažėjo eksportas.
Liepos mėnesį vartotojų kainos didėjo 6,2 proc., t. y. mažiau negu pernai, bet vis dar labai sparčiai.
Pagrindinės prekybos partnerės Kinijos atsigavimas po koronaviruso sukeltų padarinių prarado didelę dalį pagreičio.
Kadangi perspektyvos vis dar niūrios, vyriausybė buvo spaudžiama vykdyti nuodugnesnes reformas, kad įkvėptų ekonomikai naujos gyvybės.
Įtakinga pramonės lobistų organizacija BDI neseniai pareiškė, kad pastaroji krizė „pagilino struktūrines problemas, kurios egzistavo jau seniai“.
Verslui susirūpinimą kelia, be kita ko, vis dar didelės energijos kainos, sudėtingas reguliavimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir lėtas perėjimas prie skaitmeninės ekonomikos.
Vyriausybė siekia spręsti kai kurias iš šių problemų savo 10 punktų plane, kuriame pabrėžiamos pastangos spartinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumų plėtrą ir mažinti biurokratiją.
Birželio mėnesį Vokietija priėmė įstatymą, kuriuo sušvelnintos kvalifikuotų darbuotojų imigracijos taisyklės, siekiant išspręsti jų trūkumą visoje pramonėje.
