Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą, palyginti su rugpjūčiu, lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius 12 mėn. vertinimas.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, gyventojų, besitikinčių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 4 procentiniais punktais, manančių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais. Rugsėjį, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis susilygino su gyventojų, manančių, kad padėtis blogės, dalimi (po 26 proc.).
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, palyginti su rugpjūčiu, pasikeitė nedaug: kaip ir rugpjūtį, 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. ji gerės, 11 proc. manė, kad ji blogės (rugpjūtį – 12 proc.). Rugsėjį 47 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 48 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (rugpjūtį – atitinkamai 45 ir 51 proc.).
Vertinant namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, 19 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 26 proc. manė, kad ji pablogėjo (rugpjūtį –30 proc.).
Rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, 29 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (rugpjūtį – 20 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, kaime – 3 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą ir mieste, ir kaime rugsėjį lėmė optimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties pagerėjimo per ateinančius 12 mėn., mieste padaugėjo nuo 22 iki 24 proc., kaime – nuo 22 iki 28 proc., manančių, kad padėtis blogės, dalis mieste sumažėjo nuo 31 iki 28 proc., kaime – nuo 33 iki 23 proc.
Rugpjūtį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,3 proc.
Per rugpjūtį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,3 proc. Tuo metu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta sumažėjo 0,1 proc., skelbia Valstybinė duomenų agentūra.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2023 m. rugpjūtį sudarė 1 mlrd. 653 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su liepa, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,3 proc.
Skelbiama, kad per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 1,9 proc.
2023 m. rugpjūtį, palyginti su 2022 m. rugpjūčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1 proc.
Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 3,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 1,2 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,7 proc.
Tuo tarpu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2023 m. rugpjūtį sudarė 151,5 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2023 m. liepa, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,1 proc., rodo duomenų agentūros duomenys.
Taip pat šių metų rugpjūtį, palyginti su 2022 m. rugpjūčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4,6 proc.
2022 metais išlaidos MTEP veiklai padidėjo 10,7 proc.
2022 m. išankstiniais duomenimis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje buvo skirta 690,7 mln. Eur, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Išlaidos MTEP, palyginti su 2021 m., padidėjo 67 mln. Eur, arba 10,7 proc. 2022 m. išlaidų MTEP santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) sudarė 1,03 proc. (2021 m. – 1,11 proc.). Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose šis santykis buvo 0,54 proc. (2021 m. – 0,56 proc.), verslo sektoriuje – 0,5 proc. (2021 m. – 0,55 proc.).
2022 m. daugiausia išlaidų MTEP darbams buvo skirta verslo įmonių sektoriuje – 334,9 mln. Eur, arba 48,5 proc. visų išlaidų MTEP. Aukštojo mokslo sektoriuje – 251,7 mln. Eur, arba 36,4 proc., valdžios sektoriuje – 104,1 mln. Eur, arba 15,1 proc. visų išlaidų MTEP. Per metus 18,9 proc. (42,4 mln. Eur) padidėjo MTEP finansavimas verslo lėšomis, 16,3 proc. (30,3 mln. Eur) – valdžios lėšomis, tačiau 5,7 proc. (11,1 mln. Eur) sumažėjo – užsienio lėšomis.
2022 m. MTEP darbuotojų darbo užmokesčiui buvo skirta 397,9 mln. Eur, arba 57,6 proc. visų išlaidų MTEP, kitoms MTEP išlaidoms – 210,1 mln. Eur, arba 30,4 proc., ilgalaikiam MTEP veiklai skirtam materialiajam turtui įsigyti – 82,7 mln. Eur, arba 12 proc. Išlaidos darbo užmokesčiui, palyginti su 2021 m., padidėjo 22,9 mln. Eur, arba 6,1 proc. Aukštojo mokslo sektoriuje MTEP darbuotojų darbo užmokesčiui buvo skirta 154,4 mln. Eur, arba 61,4 proc. visų šio sektoriaus išlaidų MTEP, verslo sektoriuje – 173,9 mln. Eur, arba 51,9 proc., valdžios sektoriuje – 69,5 mln. Eur, arba 66,7 proc.
Verslo sektoriuje daugiausia lėšų MTEP skyrė mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (90,8 mln. Eur), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (54,4 mln. Eur), kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (50,9 mln. Eur), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (34,7 mln. Eur) įmonės.
Didžiausią – 38,7 proc. – išlaidų MTEP dalį pagal finansavimo šaltinius sudarė verslo įmonių lėšos, valstybės biudžeto lėšos – 31,3 proc., užsienio lėšos – 26,7 proc., aukštojo mokslo ir ne pelno institucijų – 3,1 proc.
2022 m. mokslo tiriamąja veikla užsiėmė 26 tūkst. darbuotojų, 9 tūkst. iš jų turėjo mokslo daktaro laipsnį. Palyginti su 2021 m., MTEP darbuotojų skaičius beveik nepakito (2021 m. – 26,1 tūkst.). Sąlyginis MTEP veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius (perskaičiavus asmenis, užsiimančius MTEP ne visą darbo dieną, į asmenų, užsiimančių MTEP visą darbo dieną, skaičių) siekė 15,1 tūkst. (2021 m. – 14,9 tūkst.).
Aukštojo mokslo ir valdžios institucijose MTEP veiklą (pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje) vykdė 17,9 tūkst. darbuotojų, iš jų 8,3 tūkst. tyrėjų, turinčių mokslo daktaro laipsnį. Vyrų tyrėjų, turinčių mokslo daktaro laipsnį, buvo 3 911 (47,2 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo daktaro laipsnį), moterų – 4 380 (52,8 proc.). Daugiausia tyrėjų buvo 35–44 metų amžiaus – 3 967 (27,6 proc.), 45–54 metų amžiaus – 3 626 (25,2 proc.), 25–34 metų amžiaus – 3 139 (21,8 proc.).
Verslo sektoriuje MTEP dalyvavo 8 tūkst. darbuotojų, iš jų – 725 tyrėjai, turintys mokslo daktaro laipsnį. Vyrų tyrėjų, turinčių mokslo daktaro laipsnį, buvo 523 (72 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo daktaro laipsnį), moterų – 202 (28 proc.). Verslo sektoriuje daugiausia tyrėjų buvo 25–34 metų amžiaus – 1 876 (38,9 proc.), 35–44 metų amžiaus – 1 613 (33,4 proc.), 45–54 metų amžiaus – 624 (12,9 proc.).
