Palyginti su kovu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek daugiau.
Balandį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį geriau nei kovą: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis padidėjo 2 proc. punktais (nuo 20 iki 22 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 34 proc. gyventojų teigė, kad padėtis pablogėjo.
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su kovu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės (kovą – atitinkamai 24 ir 13 proc.). Balandį, gyventojų nuomone, prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį buvo lengviau nei kovą: gyventojų, teigiančių, kad prognozuoti lengva ar gana lengva, dalis padidėjo nuo 40 iki 46 proc., teigiančių, kad sunku ar gana sunku, dalis sumažėjo nuo 55 iki 49 proc.
Balandį, palyginti su kovu, gyventojų nuomonės apie šalies ekonominės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėn. vertinimo balansas nepasikeitė. Balandį 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis gerės, 30 proc. manė, kad ji blogės (kovą – atitinkamai 23 ir 32 proc.).
Balandį 32 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 21 proc. – mažiau (kovą – atitinkamai 30 ir 18 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandį skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis buvo 0, kaime – plius 1. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1, kaime – 2 proc. punktais.
Balandį, palyginti su kovu, miesto gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė, o tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika jie ketino išleisti šiek tiek daugiau.
Kaimo gyventojai šiek tiek geriau nei kovą vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2023 m. balandį, palyginti su 2022 m. balandžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 proc. punktais. Palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, gyventojai optimistiškiau vertina namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn.
Per metus gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 11 iki 26 proc., manančių, kad ji blogės, – sumažėjo 31 proc. punktu (nuo 61 iki 30 proc.).
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 18 iki 26 proc., teigiančių, kad ji blogės, dalis sumažėjo nuo 23 iki 12 proc.
Nors gyventojų, manančių, kad per praėjusius 12 mėn. jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis šiek tiek padidėjo (nuo 20 iki 22 proc.), tačiau nuo 26 iki 34 proc. padidėjo gyventojų dalis, teigianti, kad padėtis pablogėjo.
Vertindami numatomas išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, 32 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. šiems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 21 proc. – mažiau (prieš metus atitinkamai 27 ir 14 proc.).
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą balandį gyventojai vertino geriau nei kovą: 16 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 61 proc. – kad pablogėjo (kovą – atitinkamai 11 ir 66 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 55 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 9 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (kovą – atitinkamai 54 ir 8 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 52 proc. gyventojų, kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (kovą – atitinkamai 50 ir 18 proc.).
Balandį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, beveik nepasikeitė: 42 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs (kovą – 43 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 13 proc. gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo.
Duomenys surinkti balandžio 1–18 dienomis apklausus 1 294 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktus respondentus.
