Kauno LEZ plėtrą palaikė 81 Seimo narys, susilaikė 4 parlamentarai, prieš pasisakė 2.
Preliminariai nagrinėjamos penkios teritorijos, kurios galėtų būti įtrauktos į Kauno LEZ, viena iš jų Jonavos rajone.
Planuojama, kad projekto investicijos prasidės 2024 m. ir tęsis 12 metų. Šiuo laikotarpiu kasmet bus vidutiniškai įveiklinama po 47 ha naujos teritorijos, iš kurios 8 ha bus skiriami infrastruktūrai, likęs plotas bus subnuomojamas investuotojams.
Papildomai įveiklintuose žemės sklypuose įrengus viešąją infrastruktūrą, per 15 metų būtų sukurta per 16,8 tūkst. naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad nuo 2025 metų iki 2039 metų valstybės biudžetas bus papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių.
Kauno LEZ atstatytas plotas taip pat turi potencialą sugeneruoti 2,09 mlrd. EUR gyventojų GPM į valstybės biudžetą.
Preliminariai prognozuojamos Kauno LEZ teritorijos ploto padidinimo išlaidos – 114,68 mln. eurų, tarp jų 101,77 mln. eurų valstybės lėšų, sklypų išpirkimui skiriamos išlaidos – 8,6 mln. eurų, išmiškininimo – 1,86 mln. eurų, infrastruktūros sukūrimo – 104,22 mln. eurų.
Pakeitus Kauno LEZ įstatymą 1999 m., jos teritorija buvo sumažinta iki 1000 ha, o 2005 m. – iki 534 ha. Toks sumažinimas buvo grįstas poreikiu atsisakyti zonos teritorijoje buvusių valstybės miško, esamos pelkės, dujotiekiui bei keliams skirtų ir zonos reikmėms netinkamų plotų taip pat dėl sudėtingo ir ilgus metus trunkančio privačios žemės, esančios LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiam proceso.
Nuo 2011 metų galiojantys Žemės įstatymo pakeitimai, sudarė sąlygas žymiai greičiau pradėti ir užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ir, anot rengėjų, esminės teisinio reguliavimo spragos ir trukdžiai, dėl ko nebuvo galima laiku ir tinkamai suteikti visos numatytos Kauno LEZ teritorijos, šiuo metu yra išnykusios.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) akcentuoja, kad, esamas 534 ha teritorijos plotas nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos. Ministerijos duomenimis, iki 2023 m. Kauno LEZ teritorijos vystymui ir žemės sklypų išpirkimui skirta apie 40 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų finansavimas.
