Nors rublis rugpjūtį jau buvo peržengęs šį slenkstį, vėliau valiuta atsigavo. Manoma, kad po pakartotinio nuosmukio gali nusilpti rusų, kurie yra priversti mokėti daugiau už importuojamas prekes, perkamoji galia.
Prasidėjus visapusiškai invazijai į Ukrainą Rusijos valiuta buvo pasiekusi ribą, kai už 1 dolerį buvo mokama 150 rublių. Vėliau rublis sustiprėjo, vyriausybei dėjus pastangas apriboti Vakarų sankcijų poveikį ir persitvarkyti į karo ekonomiką. Nepaisant to, pastaraisiais menėsiais rublio vertė tęsia smukimą, šaliai padidinus importo, tačiau tuo pat metu sumažinus eksporto apimtis. Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina rugsėjį perspėjo, kad šiemet ir kitąmet veikiausiai lėtės augimas.
Antradienį už 1 dolerį buvo mokama 100,11 rublio, o už 1 eurą – 104,65 rublio.
Centrinis bankas yra padidinęs bazines palūkanas iki 13 proc., kad galėtų paremti valiutos kursą ir pažaboti infliaciją, kuri vis dar viršija 4 proc. tikslą – rugpjūtį atitinkamo rodiklio vertė sudarė 5,15 proc.
Praėjusią savaitę paviešinti planai smarkiai padidinti išlaidas gynybai taip pat pakurstė susirūpinimą dėl vyriausybės finansų, pajamas iš dujų ir naftos toliau varžant sankcijoms.
Prezidentas Vladimiras Putinas neseniai nurodė vyriausybei ir centriniam bankui imtis priemonių stabilizuoti valiutą ir pareiškė, kad silpnas rublis yra pagrindinis vartotojų kainų augimą lemiantis veiksnys.
