Panašų žingsnį anksčiau jau žengė Kinija.
Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“, kuri rūpinasi žemės ūkio produktų reguliavimu, pareiškė, kad „nuo 2023 metų spalio 16 dienos jungiasi prie Kinijos laikinų ribojamųjų priemonių žuvies ir jūros gėrybių importui iš Japonijos“. Tokių veiksmų esą imamasi „prevenciškai“.
Pasak „Rosselchoznadzor“, ribojimai galios tol, kol „bus gauta reikiama išsami informacija, patvirtinanti jūros gėrybių saugumą“.
Kinija japoniškų jūros gėrybių neimportuoja nuo rugpjūčio pabaigos.
Pekinas tada kalbėjo apie „savanaudišką“ ir „neatsakingą“ sprendimą išleisti Fukušimos atominės elektrinės aušinimo vandenį.
Rugpjūčio 24 dieną Japonija pradėjo pirmąjį operacijos, kurios tikslas yra išleisti apdorotą radioaktyvų vandenį iš avariją patyrusios jėgainės į Ramųjį vandenyną, etapą. Spalio 5 dieną buvo inicijuotas antrasis šios operacijos etapas. Tokijas tikina, kad operacija yra saugi.
Nepaisant to, ji sukėlė kaimynų pasipiktinimą. Bene garsiausiai pasisakė Kinija, kuri praėjusiais metais iš Japonijos importavo jūros gėrybių už daugiau kaip 500 mln. JAV dolerių (475 mln. eurų).
2011 metais dėl žemės drebėjimo ir cunamio Fukušimos Daiči atominėje elektrinėje išsilydė jos reaktorių aktyvioji zona.
Aušinimo vandens išleidimą saugiu laiko ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Pekinas savo ruožtu tvirtina, kad Tokijas nėra įrodęs su aušinimo vandeniu susijusių duomenų autentiškumo ir tikslumo, taip pat to, kad išleidimas į vandenyną nekenkia jūrų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Japonija ketina į Ramųjį vandenyną iš viso išleisti 1,3 mln. kubinių metrų vandens – šis kiekis prilygsta maždaug 540 olimpinių plaukimo baseinų. Laipsniškas procesas, oficialiais duomenimis, veikiausiai tęsis kelis dešimtmečius.
