Nurodoma, kad mokestine lengvata pernai pasinaudojo 70 nacionalinių, 14 užsienio ir 17 bendros gamybos kino projektų.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2023 metais filmų gamintojai, pasinaudoję lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko 21,08 mln. eurų neatlygintinų lėšų. Palyginti su 2022 metų rezultatais, ši suma išaugo 18 proc. – tiek pat, kaip ir metais prieš tai.
„2023-ųjų metų gauta suma – didžiausia per visą lengvatos veikimo laikotarpį“, – pabrėžiama kino centro išplatintame pranešime.
Dėl sklandaus lengvatos veikimo, aukštos Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybės ir patrauklių lokacijų, praėjusiais metais šalyje buvo kurti 14 užsienio projektų. Daugiausia šių projektų vykdė Skandinavijos šalių kūrėjai.
Pasinaudoję lengvata, Lietuvoje praėjusiais metais užsienio filmų gamintojai išleido 42,7 mln. eurų – 7 mln. daugiau nei 2022 metais.
Lietuvos kino centro teigimu, iš viso per 2014–2023 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą investavo 325 Lietuvos įmonės.
Per dešimt veikimo metų lengvata buvo panaudota 472 filmų finansavimui.
2014 metais Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikiančios verslo įmonės, neatlygintinai suteikdamos lėšų filmo gamintojui ir taip mažindamos apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį.
Praėjusių metų gruodžio pradžioje Seimas pritarė siūlymui pelno mokesčio lengvatą pratęsti dar penkeriems metams iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.
