Tikrinamos tiek Lietuvoje, tiek ir Vakarų Europoje „pašto dėžutėmis“ vadinamos įmonės, neturinčios transporto veiklos licencijų bei krovininių automobilių, tačiau kitoms ES šalims paslėptomis formomis nuomojančios į Lietuvą atsikviestus vairuotojus užsieniečius. Tokiu būdu teisę dirbti mūsų šalyje gavę krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai faktiškai neteisėtai dirba kitose Vakarų Europos valstybėse.
Dėl tokių schemų ne tik nukenčia sąžiningai dirbančių Lietuvos įmonių konkurencingumas bei mažėja pajamos, bet ir greičiau išnaudojama metinė kvota, skirta trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. Didžiausia šios kvotos dalis, kaip įprasta, yra skirta transporto sektoriuje įdarbinamiems užsieniečiams.
Pirminiai Migracijos departamento vertinimai leidžia įtarti, jog tokiu būdu darbuotojus skolina kas penkta transporto sektoriaus įmonė.
Rugsėjo viduryje pradėtų išsamesnių patikrų metu Migracijos departamento specialistai daugiau dėmesio skyrė į Lietuvą dirbti vežėjais kviečiamų užsieniečių teikiamų duomenų analizei ir papildomam kviečiančių įmonių dokumentų vertinimui.
Remiantis sustiprintų patikrų rezultatais, rugsėjį priimti 88 sprendimai atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, kurie neva ketino dirbti Lietuvoje krovininių automobilių vairuotojais arba buvo įsidarbinę jais prieš tai ir dabar panoro leidimus prasitęsti. Daugiausiai įtarimų sukėlė Bangladešo piliečių (21 atvejis) ir Baltarusijos piliečių (15 atvejų) pateikti duomenys.
Tęsiant patikras, spalio mėnesį leidimus atsisakyta išduoti ar pakeisti net 430 užsieniečių. Šįkart Migracijos departamento specialistų akiratyje atsidūrė 178 Bangladešo piliečiai, 51 azerbaidžanietis, 48 turkai, po 26 pakistaniečius ir tadžikus, 25 Baltarusijos piliečiai, po keliolika užsieniečių iš Uzbekistano, Indijos bei Kirgizijos.
„Matome, jog problema išties egzistuoja ir jos pasekmės juntamos dviem aspektais. Pirmiausia, „pašto dėžučių“ darbuotojai ne tik nedirba Lietuvoje, bet dar ir atima kvotos dalį iš sąžiningų vežėjų.
Antra – tokie paskolinti darbuotojai šitaip įgauna išsvajotą teisę patekti į Šengeno erdvę ir, ne paslaptis, vėliau bando bet kokiu būdu joje pasilikti“, – pranešime sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Vadinamųjų „pašto dėžučių“ veikla kelia problemų ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos šalyse, kurių bendrovėse taip pat stinga krovinių bei keleivių pervežimo transporto priemonių vairuotojų.
„Migracijos departamentui tenka imtis papildomų veiksmų, siekiant nustatyti piktnaudžiavimo atvejus, o tai ilgina pateiktų prašymų nagrinėjimo laiką. Be to, būtina ne tik atidžiai vertinti, kokios įmonės kviečia užsieniečius ir kokią veiklą vykdo, bet ir reikia kontroliuoti, ar darbdaviai vykdo savo įsipareigojimus darbuotojams, ar nepiktnaudžiauja migracijos procedūromis ir nepažeidžia užsieniečių įdarbinimo taisyklių“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, Migracijos departamentas ir toliau ketina tęsti išsamias vadinamųjų „pašto dėžučių“ patikras.
