Kaip teigiama KT pranešime, Seimo narių grupė reiškia abejonę įstatymo konstitucingumui, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Jie tai teisina 2012 m. KT suformuluotomis nuostatomis, kuriomis nusakoma, kad nors pensijų fonduose kaupiamos lėšos negali būti tapatinamos su kaupiamąja pensija, asmens teisė į šiuose fonduose jau sukauptas lėšas yra sietina su jo nuosavybės teisių apsauga.
Taip pat bus nagrinėjama, ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, yra asmens teisės disponuoti savo nuosavybe užtikrinimas.
Anot KT, Seimo narių grupė taip pat teigia, kad skirtingų rūšių pensijų išmokos fondo dalyviams pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp nustatytų kategorijų nėra skirtumų, kurie pateisintų tokį reguliavimą.
Šį kreipimąsi į KT 2023 m. kovo mėn. pateikė Seimo opozicinių frakcijų nariai. KT balandžio mėnesį priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą.
ELTA primena, kad 2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.
Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.
Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.
