Tai sukėlė verslo grupių pasipriešinimą.
Skaičiuojama, kad ši priemonė paveiktų apie 12 mln. žmonių. Ji įtraukta į premjero Pedro Sánchezo pasiektą susitarimą, skirtą pritraukti kraštutinės kairės partiją „Movimiento Sumar“ į jo koaliciją, kuri pradėjo dirbti praėjusių metų pabaigoje.
„Sutrumpinti darbo valandas reiškia dirbti ne tik mažiau, bet ir geriau“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė darbo ministrė, „Movimiento Sumar“ lyderė Yolanda Díaz.
Ispanai „nusipelnė darbo ritmo, leidžiančio jiems gyventi“, pažymėjo Y. Díaz ir pridūrė, kad, nepaisant padidėjusio produktyvumo, darbo savaitė per 40 metų nepasikeitė.
Vyriausybė siūlo vykdyti trumpinimą dviem etapais – 2024-aisiais darbo savaitę trumpinant iki 38,5 valandų, o 2025 m. iki 37,5 valandų, tačiau tuo pat metu nemažinant atlyginimų.
Dvi pagrindinės Ispanijos profsąjungos UGT ir CCOO yra išreiškusios pritarimą. Jų pozicija skiriasi nuo verslo lyderių nuomonės – jie sako, kad tai pakenktų kai kurių ekonomikos dalių gyvybingumui.
„Ne visi sektoriai yra vienodi“, – anksčiau šią savaitę viename susitikime sakė verslo lobistų organizacijos CEOE vadovas Antonio Garamendis ir pridūrė, kad derybos turėtų vykti dėl atskirų šakų.
Y. Díaz yra sakiusi, kad nori tokio susitarimo, kuriam pritartų tiek profsąjungos, tiek verslas, tačiau neatmetė galimybės derėtis tik su profsąjungomis, kaip tai jau darė anksčiau sausį, kai buvo didinamas minimalus darbo užmokestis.
Tam, kad įstatymas būtų priimtas, vyriausybei taip pat teks sudėtinga užduotis įtikinti kitus savo koalicijos narius, ypač baskų ir katalonų regionines partijas, kurias su verslo pasauliu sieja glaudesni ryšiai.
