Kaip nurodoma VERT pranešime, elektros kainos pokyčius lėmė sumažėjusi Lietuvos vėjo elektrinių generacija ir didėjusi saulės elektrinių generacija, dėl mažesnės Latvijos hidroelektrinių generacijos mažėjęs importas iš Latvijos, mažėjantis elektros energijos vartojimas.
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, gegužę elektros kaina siekė 78 Eur/MWh, Estijoje buvo mažesnė ir siekė 66 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje ‒ 65 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gegužės 24 d. ir siekė 126 Eur/MWh, mažiausia gegužės 21 d. ‒ 31 Eur/MWh.
Gegužės 21, 27 ir 28 dienomis Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, buvo fiksuotos neigiamos valandinės elektros energijos kainos, kurios svyravo nuo -0,1 iki -10,1 Eur/MWh. Gegužę Lietuvoje buvo užfiksuota 12 neigiamos kainos valandų, kai balandį tokių buvo tik 2. Tik Latvijoje buvo toks pats neigiamos kainos valandų skaičius, kitose Baltijos regiono valstybėse neigiamos kainos valandų buvo daugiau: Švedijos SE4 kainų zonoje ‒ 31, Estijoje ‒ 35, Suomijoje ‒ 98.
Palyginti su 2022 m. metų gegužės mėnesiu, ataskaitinį mėnesį Lietuvoje elektros energijos kaina buvo du kartus mažesnė. 2022 m. gegužės mėnesį elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 164 Eur/MWh. Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukšta ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo beveik 2 kartus mažesnė nei ataskaitinį mėnesį (elektros energijos gegužės mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė apie 40 Eur/MWh).
Gegužę nacionalinė elektros energijos generacija nežymiai mažėjo palyginti su praėjusiu mėnesiu. Gegužę pagaminta 391 GWh elektros energijos, t. y. vos 1 proc. mažiau nei balandį, kai nacionalinė generacija siekė 395,5 GWh. Palyginti su 2022 metų gegužės mėn., nacionalinė elektros energijos generacija buvo 25 proc. didesnė.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. gegužę siekė 899 GWh, kai balandį elektros suvartojimas buvo tik šiek tiek didesnis ir siekė 903 GWh, t. y. gegužę suvartojimas sumažėjo 0,5 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas sumažėjo 3,5 proc.
Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 laipsnio (neigiama 0,2 laipsnio anomalija).
Gegužės mėn. vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis buvo 27 proc. mažesnis nei balandį (gegužę sugeneruota 122 GWh, balandį ‒ 166 GWh), šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 19 proc. (gegužę sugeneruota 39 GWh, balandį ‒ 48 GWh). Saulės elektrinių gamyba didėjo beveik 2 kartus (gegužę saulės elektrinės sugeneravo 100 GWh, balandį ‒ 51 GWh). Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) padidėjo nedaug ‒ 1,5 proc. ir siekė 79 GWh (balandį ‒ 78 GWh).
Gegužės mėn. didžiausios paros kainos valandą (21—22 val.) vidutinė elektros energijos kaina (122 Eur/MWh) buvo beveik 3 kartus didesnė nei vidutinė kaina mažiausios paros kainos valandą (15‒16 val.) (44 Eur/MWh). Gegužę didžiausios paros elektros energijos kainos formavosi vakaro valandomis: 20‒23 val. taip pat ryto valandomis 7‒10 val. Kitomis valandomis, artimiausiomis šioms aukštų kainų valandoms (6‒7 val., 10‒11 val., 19‒20 val. ir 23‒00 val.), elektros energijos kaina buvo 15‒20 proc. mažesnė nei minėtų aukštų kainų valandomis. Tokios elektros energijos kainos kitimo tendencijos rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Kadangi Lietuvoje generuojama elektros energija kiekis atitinka tik apie 40 proc. metinio Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai skirti prekybai elektros energija.
Importas iš Švedijos gegužės mėn. siekė 424 GWh (57 proc. daugiau nei 2023 m. balandį). Lietuva į Švediją eksportavo nedaug — apie 1 GWh, t. y. 8 kartus mažiau nei prieš mėnesį. 2023 m. balandį Lietuva iš Švedijos importavo 270 GWh, eksportavo — 8 GWh.
Importas iš Latvijos gegužės mėn. siekė 285 GWh (45 proc. mažiau nei 2023 m. balandį). Lietuva į Latviją neeksportavo gegužės mėn. 2023 m. kovą Lietuva iš Latvijos importavo 518 GWh, eksportavo — 0,36 GWh.
Importas iš Lenkijos gegužės mėn. siekė net 21 GWh (75 proc. dagiau nei 2023 m. balandį). Lietuva į Lenkiją eksportavo 151 GWh (32 proc. mažiau nei 2023 m. balandį). 2023 m. balandį Lietuva iš Lenkijos importavo 12 GWh, eksportavo — 223 GWh.
Mažėjant elektros energijos gamybai Latvijoje elektros energijos kainų formavimuisi Lietuvoje svarbi tampa elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. Nors pralaidumai iš Estijos į Latviją gegužės mėnesį buvo sumažinti dėl remonto ir techninės priežiūros darbų, elektros energijos importas iš Estijos į Latviją siekė 462 GWh ir buvo 4 kartus didesnis nei balandį. 2023 m. balandį iš Estijos į Latviją importuota 112 GWh elektros energijos.
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
2023 m. gegužės mėn. vidutinis vandens rezervuarų lygis Baltijos ir Šiaurės šalių regione buvo 8,5 proc. aukštesnis nei prieš metus ir 37 proc. aukštesnis, palyginti su praėjusiu balandžio mėn.
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. gegužės mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 38 Eur/MWh, palyginti su 2023 m. balandžio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 21 proc. (balandžio mėn. kaina siekė 48 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2023 m. gegužės mėn. pabaigoje siekė 80 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje gegužę siekė 84 Eur/tCO2e, palyginus su praėjusiu mėnesiu sumažėjo 6 proc. (balandį vidutinė ATL kaina siekė 90 Eur/tCO2e).
Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q3-23 ir ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. III ketv. ir 2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
2023 m. gegužės mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-23 + SYRIGFUTBL Q3-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. III ketv., siekė 46 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. IV ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4-23 + SYRIGFUTBL Q4-23) siekė 70,5 Eur/MWh.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.
