Pranešime nurodoma, kad tai buvo paskutinė tarnyba, kurios pritarimo reikėjo ruošiantis 45 mln. Eur vertės projekto įgyvendinimui.
Po pusantrų metų trukusių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimo procedūrų, naujajai gamyklai jau pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o rugsėjį – ir Aplinkos apsaugos agentūra. Toliau bendrovė derins statybų leidimą, o pats modernios gamyklos įgyvendinimas numatomas per 2024–2025 m.
Pastačius naująją gamyklą, dabartinė, nuo 2008 m. veikianti rapsų perdirbimo technologija bus uždaroma. T. y. baigusi plėtros projektą, įmonė uždarys trečdalį dabar veikiančios gamyklos, kuris lemia visą dabartinį kvapo pėdsaką. Praėjusią savaitę šie planai viešame svarstyme buvo pristatyti ir klaipėdiečių gyventojų bendruomenėms bei kitiems interesantams.
Naujoje gamykloje numatomos pažangiausios, žemesnių temperatūrinių režimų gamybinės linijos, mažinančios intensyvaus kvapo išsiskyrimą. Taip pat, planuojami du 70 metrų aukščio kaminai. Jie iškeltų likusio kvapo sklaidą į tokį aukštį, iš kurio praktiškai nebeįmanomas kvapo fiksavimas žemės lygyje.
Pasak įmonės direktoriaus Arūno Zubo, „Mestilla“ galutinis tikslas yra gamybos procesas be jokio žmogaus fiksuojamo kvapo pėdsako.
„Tikimės, kad be visų jau išbandytų ir toliau diegiamų neutralizavimo sistemų ir technologijų, esminį pokytį atneš sulig plėtros projektu planuojami kaminai. Be to, naujoji technologija planuojama kiek atokiau nuo gyvenamųjų rajonų nei dabartinė gamykla, kurios pagrindinį kvapo šaltinį po keleto metų apskritai uždarysime“, – sakė A. Zubas.
Klaipėdos universiteto mokslininko dr. Pauliaus Rapalio teigimu, aukšti kaminai užtikrina, kad teršalų sklaida prasideda didesniame aukštyje, tai prailgina teršalų sklaidos kelią ir sumažina galimybę, kad teršalai pasieks žemės paviršių.
„Be to, didesniame aukštyje, vėjo greitis yra žymiai didesnis, dėl ko pasiekiamas greitesnis teršalų išsisklaidymas“, – pastebėjo P. Rapalis.
Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, „Mestilla“ plėtra suderina miestiečių interesus su toliau stiprinamu įmonės indėliu į miesto, regiono ir visos šalies ekonomiką bei strateginiais ES energetikos tikslais.
„Visi esame suinteresuoti gera kaimynyste. „Mestilla“ yra viena iš LEZ įmonių, kuri nuosekliai bendradarbiaudama su miesto bendruomenėmis sprendžia kvapų situaciją. Net atitikdama visus esamus ir būsimus reikalavimus, bendrovė savo iniciatyva nori, kad šios problemos apskritai neliktų – ne tik teisiškai, bet ir praktiškai. Džiaugiuosi, kad pašalindama senąjį kvapo šaltinį, bendrovė kartu efektyvins veiklą ir didins veiklos apimtis, jau dabar kasmet atnešančias daugiau kaip 1 mln. Eur mūsų miestui mokesčių pavidalu ir dar keliolika milijonų netiesioginės ekonominės vertės“, – sakė E. Kiudulas.
„Mestilla“ yra viena didžiausių rapsų supirkėjų ir perdirbėjų Lietuvoje. Pernai bendrovės pirkimai Lietuvos rinkoje siekė apie 160 mln. Eur. Bendrovės pagrindinė produkcija – biodyzelinas – prisideda prie strateginių Lietuvos bei ES energetikos ir klimato tikslų.
