Didžiausios Europos ekonomikos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas balandžio-birželio mėnesiais, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, prilygo nuliui, pranešė federalinė statistikos tarnyba „Destatis“.
Praėjusį mėnesį paskelbti preliminarūs duomenys taip pat rodė nulinį augimą. BVP įvertis atitiko finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklaustų analitikų lūkesčius.
Užregistravus nuliui prilygstančią ekonomikos ekspansiją, Vokietija oficialiai išbrido iš nuosmukio, į kurį buvo panirusi metų sandūroje, kai buvo užfiksuoti du iš eilės BVP susitraukimo ketvirčiai. Tai vadinama technine recesija. „Destatis“ vadovė Ruth Brand pareiškė, kad Vokietijos ekonomika „pavasarį stabilizavosi“.
Kaip teigiama, ekonomikai padėjo pagerėjęs vartojimas ir didėjančios investicijos. Tačiau eksportas, laikomas svarbia Vokietijos BVP dedamąja, antrą ketvirtį, lyginant su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, kiek nusmuko.
Nepaisant visko, šie duomenys veikiausiai nepaguos politikos formuotojų, kurie šiuo metu grumiasi su daugybe ekonominių gaisrų. Šie, be kita ko, susiję su vis dar aukšta infliacija, silpnu eksportu ir gamyba bei palūkanų normų didėjimo padariniais.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra paskelbęs prognozę, kad 2023 m. Vokietija bus vienintelė didelė išsivysčiusi ekonomika, kuri patirs susitraukimą. Negana to, anksčiau šią savaitę Vokietijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad valstybės ekonomika trečią ketvirtį veikiausiai vėl stagnuos.
Metinė infliacija Vokietijoje liepą sumenko iki 6,2 proc., tačiau vis vien gerokai viršijo Europos centrinio banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslą.
