Pernai rudenį EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2024 m. augs 2,5 proc.
Šių metų žiemos EK ekonominėje prognozėje taip pat numatoma, kad infliacija mažėja beveik iki Europos Centrinio Banko numatyto 2 proc. tikslo – šiemet numatome, kad kainos augs 2,4 proc. Gamybos, statybos, paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai kol kas rodo pesimistinius lūkesčius, nors vartotojų pasitikėjimo rodikliai pradėjo gerėti.
Tikimasi, kad vartojimas, mažėjant kainų augimui, atsigaus, nors neapibrėžtumas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą dar gali vartotojus skatinti didesnę lėšų dalį skirti taupymui. Ekonomikos augimo spartėjimą lems atsigaunantis eksportas, vartojimas ir investicijos.“
Preliminariais duomenimis, Lietuvos ekonomika 2023 metais smuko 0,3 proc. – šiek tiek mažiau, nei tikėtasi rudenį (0,4 proc.).
Nepaisant reikšmingų kapitalo investicijų ir spartaus infliacijos mažėjimo, ekonomika antrąjį 2023 m. pusmetį stagnavo – dėl silpno privataus vartojimo, eksporto ir griežtų finansavimo sąlygų. Darbo rinka visgi išliko stipri, užimtumas augo, iš dalies dėl savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus augimo ir asmenų, pabėgusių nuo karo Ukrainoje, integracijos į Lietuvos darbo rinką. Darbo užmokestis toliau reikšmingai augo tiek dėl specialistų trūkumo darbo rinkoje, tiek dėl sprendimų didinti minimalų atlyginimą ir spartesnio atlyginimų kėlimo viešajame sektoriuje.
Numatoma, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, palyginti su dviženkliu augimu 2023 metais, tačiau išliks reikšmingas dėl įtemptos padėties darbo rinkoje ir numatomo minimalaus darbo užmokesčio didėjimo.
