Vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 66 pašto paslaugas teikiančios įmonės, kuriose iš viso dirba beveik 8 tūkst. darbuotojų. Šią paslaugą teikiančių įmonių veiklą reguliuoja Pašto įstatymas, o bendrovės, norinčios verstis pašto paslaugomis, privalo RRT pateikti tinkamos formos prašymą ir būti įtrauktos į pašto paslaugų teikėjų sąrašą.

Iš 66 pašto paslaugas teikiančių įmonių 60 veikia kaip uždarosios akcinės bendrovės, viena įmonė – „Lietuvos paštas“ – turi akcinės bendrovės statusą, likusios veikia kaip mažosios bendrijos, VšĮ bei individuali įmonė.

2023 m. duomenimis, trylika pašto paslaugų teikėjų yra sukūrę daugiau kaip po 100 darbo vietų, o pagal darbuotojų skaičių šios srities įmonės rikiuojasi taip: AB „Lietuvos paštas“ (2780) bei uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistic Solutions“ (860), „Kautra“ (843), „LTG Link“ (603), „Omniva LT“ (525), „DPD Lietuva“ (435), „Prima Line“ (260), „Venipak Lietuva“ (247), „DHL Lietuva“ (223), „Itella Logistics“ (197), „Skubios siuntos“ (172), „FedEx Express Lithuania“ (124) bei „HRX“ (124).

Pagal 2022 m. gautas pajamas didžiausių pašto paslaugų teikėjų dešimtuką sudaro: „Lietuvos paštas“ (93,7 mln. Eur), „DPD Lietuva“ (63,4 mln. Eur), „Baltic Logistic Solutions“ (59,2 mln. Eur), „Venipak Lietuva“ (46,1 mln. Eur), „DHL Lietuva“ (45,6 mln. Eur), „LTG Link“ (35,5 mln. Eur), „Kautra“ (29,8 mln. Eur), „Omniva LT“ (26,2 mln. Eur), „Itella Logistics“ (24,5 mln. Eur) bei „FedEx Express Lithuania“ (19,3 mln. Eur).

RRT kas ketvirtį skelbiamais duomenimis, pašto paslaugų sektoriaus pajamos auga, tačiau ne visos įmonės 2022 m. veikė pelningai – 14 bendrovių deklaravo nuostolį, kuris sudarė nuo -67 Eur iki -1,6 mln. Eur. Kredito biuro vadovo teigimu, kiekvienos įmonės nuostolingumą veikė skirtingi veiksniai – vienos intensyviai investavo, kitos – nesuvaldė finansinių srautų.

Šiuo metu pašto paslaugų sektorius išsiskiria mažesne bankrotų ir vėlavimo mokėti rizikomis: aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms priklauso 5 proc. visų įmonių, aukštai (bet ne aukščiausiai) bankroto rizikos klasei – 6 proc. bendrovių. Prieš metus, 2023 m. pradžioje, tų pačių įmonių analogiški rodikliai sudarė atitinkamai 16 proc. bei 2 proc. Tačiau prieš dvejus metus situacija skyrėsi iš esmės: 2022 m. pradžioje 26 proc. pašto paslaugų teikėjų priklausė aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms, o prie bankroto buvo 14 proc. įmonių.

Dar pavojingesnė situacija buvo 2021 m., kai analogiški rodikliai atitinkamai siekė 34 proc. bei 17 proc.

Palyginti su Lietuvos įmonių rizikingumo vidurkiu, pašto paslaugų teikėjų veikla atrodo patikimesnė. Šiuo metu Lietuvoje visų įmonių vėlavimo mokėjimo rizikingumas (aukšta ir aukščiausia klasės) yra 16 proc., bankroto rizika – 9 proc.

Nepaisant viso sektoriaus stabilių finansinių rodiklių, kasmet jame atsiranda pavienių įmonių, turinčių skolų. Pavyzdžiui, šiuo metu pašto paslaugas teikiančios įmonės bendrai turi 5 registruotas skolas, kurių bendra suma viršija 51 tūkst. Eur, o didžiąją dalį skolų – daugiau kaip 45 tūkst. Eur – prikaupė viena įmonė.