Beveik pusė šalies gyventojų nežino, kur pasitikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė nėra sukčių pinklės

Net 42 proc. šalies gyventojų nežino, kur ir kaip patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė nėra sukčius, atskleidė Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa. Ekspertai pastebi, kad šis žinių trūkumas atsispindi ir investicinio sukčiavimo atvejų statistikoje.

Šių metų vasario mėnesį Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. respondentų, vertindami savo atsparumą finansiniams sukčiams, mano, jog yra atsparūs, 22 proc. save šiuo klausimu vertina labai gerai, 36 proc. – gerai. 30 proc. apklausos dalyvių savo atsparumą vertina vidutiniškai, 5 proc. – prastai, iš jų 4 proc. – prastai, o 1 proc. – labai prastai. Tuo metu tikrinant žinias apie investicinį sukčiavimą, 40 proc. gyventojų žinojo, kur ir kaip patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė nėra sukčius, 42 proc. – nežinojo.

Pasak Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo A. Šilgalio, Lietuvos bankas per praėjusius metus sulaukė 30 skundų, susijusių su investicinio sukčiavimo atvejais.

„Šiemet per pusmetį jų fiksuota 22. Jei praėjusiais metais tokiu būdu iš gyventojų buvo išviliota beveik 220 tūkst. eurų, o didžiausia suma, išviliota iš vieno asmens, siekė 54 tūkst. eurų, šiemet investicinių sukčių išviliota suma per pusmetį – daugiau kaip 105 tūkst. eurų, o didžiausia suma, išviliota iš vieno asmens, – 55 tūkst. eurų“, – teigė jis.

Lietuvos banko teigimu, dažniausiai pasitaikantis neteisėto paslaugų teikimo pavyzdys – Lietuvoje reklamuojamos užsienio šalyje – Vanuatu salose, Belize ar Seišelių salose – įsteigtų įmonių paslaugos, interneto svetainėse arba telefonu siūloma investuoti „Forex“ valiutų rinkoje, žaliavų rinkose, į kriptoturtą.

„Turbūt kiekvienas savo socialinio tinklo paskyroje esame matę stebuklingų pasiūlymų greitai uždirbti beveik nieko nedarant. Siūloma investuoti į bitkoinus, kitą kriptoturtą, naftą, auksą, valiutas ar kitur. Siūlymus lydi sėkmingos kitų asmenų istorijos arba net žinomų žmonių atvaizdai. Deja, dažnu atveju už šių pasiūlymų slypi pasipelnyti trokštantys sukčiai, o tokia galimybe susivilioję gyventojai dažniausiai praranda visas santaupas“, – perspėjo A. Šilgalis.

Sukčiai, neteisėtai siūlantys investuoti, pasitelkia įvairiausius būdus, kaip sudominti ir „užkabinti“ potencialias aukas. Tai gali vykti telefoniniais skambučiais, interneto svetainėse, elektroniniais laiškais, renginių ar mokymų metu.

„Pasitikrinti, ar konkreti įmonė turi reikiamą licenciją, galite Lietuvos banko interneto svetainėje“, – pažymėjo A. Šilgalis.