Pasibaigus 2023 metams „Creditinfo“ palygino, kurie sektoriai išsiskiria aukščiausiomis bankroto bei vėlavimo mokėti rizikomis. 2022 m. finansinių ataskaitų duomenimis, iš viso Lietuvoje į aukštą ir aukščiausią bankroto klases vidutiniškai patenka 8 proc. įmonių, tačiau atskirų sektorių rizikingumas gali skirtis keletą kartų.
Pagal bankroto tikimybę rizikingiausi sektoriai išlieka: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės (18 proc.), statybų bendrovės (16 proc.) bei transporto ir saugojimo paslaugas teikiančios įmonės (10 proc.).
Minimali bankroto rizika yra fiksuojama veiklose, kuriose dominuoja valstybės valdomos įmonės, pvz. viešasis valdymas ir gynyba (0 proc.), žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (2 proc.), itin žemą riziką demonstruoja finansinė ir draudimo veikla (1 proc.).
Palyginti su šalies vidurkiu, mažesnę bankroto riziką turi elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (4 proc.), nekilnojamo turto operacijų (4 proc.), informacijos ir ryšių (5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (5 proc.), švietimo (5 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (6 proc.), vandens tiekimo ir nuotekų valdymo, atliekų tvarkymo (6 proc.), taip pat meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo (6 proc.), administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės (6 proc.).
Kiek tolygiau įmonių bankroto rizika pasiskirsto priklausomai nuo apskričių, kuriose jos registruotos. Palyginti daugiausia įmonių, esančių arti bankroto rizikos, yra Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse (po 9 proc.), šalies vidurkį (8 proc.) atitinka įmonių rizikingumas iš Alytaus bei Kauno apskričių, mažiau rizikingų įmonių taip pat yra Telšių (7 proc.) bei Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse (po 6 proc.).
Rizikuojančių vėluoti atsiskaityti įmonių dalis gali viršyti ketvirtadalį
Vėluoti apmokėti sąskaitas rizikuoja daugiau bendrovių, be to, dalis sektorių, patenkančių į žemos bankroto rizikos klases, išsiskiria kur kas aukštesne vėlavimo mokėti rizika. Pvz., aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 27 proc. apgyvendinimo ir maitinimo, 24 proc. statybų, 16 proc. transporto ir saugojimo bendrovių.
Vėlavimo mokėti vidurkis Lietuvoje sudaro 11 proc., jį atitinka arba atrodo panašiai vandens tiekimo ir nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (13 proc.), apdirbamosios gamybos (12 proc.), taip pat – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios (12 proc.), meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą vykdančios (11 proc.), viešojo valdymo ir gynybos įmonės (11 proc.).
Žemiausia vėlavimo mokėti rizika išsiskiria šie sektoriai: finansinė ir draudimo veikla (1 proc.), sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (3 proc.), elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (5 proc.), informacija ir ryšiai (6 proc.), nekilnojamojo turto operacijos (6 proc.), švietimas (7 proc.), žemės ūkis, miškininkystė bei žuvininkystė (8 proc.), kasyba ir karjerų eksploatavimas (8 proc.).
„Nepaisant vieno ar kito sektoriaus bendrojo rizikingumo, atskirų įmonių rodikliai ir finansinė disciplina gali skirtis iš esmės. Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius, – sako Aurimas Kačinskas, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Todėl prieš pradedant bendradarbiauti su naujais verslo partneriais ar teikti paslaugas užsakovams, saugiau patikrinti jų kreditingumą.“
