Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2024 metų biudžetas leis žmonėms pajusti kitų metų ekonomikos augimą, kuris turėtų siekti 1,7 proc.
„Tai yra žmonių biudžetas, žmonių gerovei nukreiptas biudžetas“, – po Vyriausybės pritarimo projektui sakė G. Skaistė.
Dėl valstybės ir kitų biudžetų projektų dar turi apsispręsti Seimas.
Dirbančiųjų pajamų augimas
Dirbančiųjų pajamų augimui numatomas 1 mlrd. eurų, įskaitant ir mokytojų darbo užmokesčio didinimą, praneša Finansų ministerija.
Horizontalieji sprendimai apima minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą 10 proc. nuo 840 eurų iki 924 eurų, taip pat mažų koeficientų padidinimą dėl MMA augimo, ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimą 20 proc. nuo 625 eurų iki 747 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) detalizuoja, kad minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 metų pradžios didinamas iki 5,65 euro vietoj dabar nustatyto 5,14 euro.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. 2023 metais rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenimis, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst.
Sektoriniai sprendimai reiškia mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų pajamų didinimą, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, socialinės apsaugos ir darbo srities darbuotojų, savivaldybių ugniagesių, prokurorų, statutinių pareigūnų, medikų, valstybės tarnybos reformos dalyvių (teisėjų, pareigūnų ir kt.), bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų augimą.
Viešajame sektoriuje 2024 metais vidutiniškai augs atlyginimas „į rankas“ (kartu su mokytojais, dėstytojais ir mokslininkais):
Finansų ministrės teigimu, kitų metų ūkio augimas turėtų tapti jaučiamas žmonėms.
„Tikrai manau, kad 2024 metais tas ekonomikos augimas realiai turėtų pasijausti, kadangi darbo užmokesčio augimo prognozės ženkliai viršija infliacijos prognozes“, – sakė G. Skaistė.
Ji pabrėžė, kad valstybės biudžete – aiškus prioritetas žmonių pajamų didinimui.
„Tiek per horizontalius sprendimus, tiek per sektorinius darbo užmokesčio sprendimus, taip pat pensijų augimas ženkliai viršija infliaciją, – numatoma, kad vidutiniškai pensija turėtų augti 12,2
proc., infliacijos projekcijos yra 2,9 proc., todėl reali perkamoji galia tikrai turėtų pasijausti“, – sakė finansų ministrė.
Tęsiama viešojo sektoriaus reforma – pokyčiai palies tūkstančius
Nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.
Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.
Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.
Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos, MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA.
Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų, tai palies apie 47 tūkst. darbuotojų.
Palyginus su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcio centro ir kt.) – 610 eurų.
Socialinė apsauga: augs pensijos, didės vaiko pinigai
2024 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga, praneša SADM.
2023 metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
2024 metais vidutinė senatvės pensija augs maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Pokyčiai palies 623,5 tūkst. žmonių.
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 48,8 proc. ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos „į rankas“.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, tai yra 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, tai yra, 61 euru.
Išmokų, pensijų ir MMA pokyčiai kitąmet:
Didės baziniai socialinių išmokų dydžiai
Nuo 2024 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų, praneša SADM.
Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Nuo 2024 metų bazinė socialinė išmoka (BSI) sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai auga nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 metais didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro (tai 10,5 euro daugiau nei 2023 metais), o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 3675 eurų iki 4125 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 98 eurų iki 110 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 392 eurų iki 440 eurų.
Kai kurių išmokų pavyzdžiai:
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.
Nuo kitų metų sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.
Nuo 2024 metų sausio 1 dienos šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Kompensacijų už elektrą ar dujas nenumato
Pernai rekordiškai išaugusios energijos kainos paskatino valdžią skirti gyventojams kompensacijas, tačiau palaipsniui jų atsisakoma: iš pradžių nepratęsta parama elektrai, o nuo kitų metų nebus jos ir dujoms.
„Dabartinės projekcijos rodo, kad tokių poreikių kompensacijoms nebėra. Su šių metų pabaiga tie išankstiniai sandoriai, kurie buvo sudaryti dėl dujų pirkimo, pasibaigė. Tai reiškia, kad kitais metais tokio poreikio tiesiog nebėra“, – ketvirtadienį Vyriausybei pritarus biudžeto projektui kalbėjo G. Skaistė.
Gegužės pabaigoje Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos siūlymui antrąjį šių metų pusmetį taikyti 63 centų už kubinį metrą kompensavimą dujoms (su PVM). Elektros atveju kompensacijų nuspręsta nepratęsti, tad jau nuo antrosios metų pusės jų nebeliko. Pirmąjį pusmetį galiojo ne didesnė kaip 28,5 centų už kWh elektros kainos kompensacija (mažiausia kaina po pritaikytos kompensacijos galėjo būti 28 centų).
