Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Vaido Cibo teigimu, gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų. Taip pat augo ir skolinimosi sumos, pažymėjo finansų ekspertas.
„Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime cituojamas V. Cibas.
LB duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį vartojimo kredito davėjai iš viso sudarė apie 250 tūkst. naujų sutarčių ir paskolino gyventojams 745 mln. eurų, arba 70 mln. (10 proc.) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Vidutinė vartojimo kredito suma siekia 2 900 eurų, kas yra 150 eurų daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
Bankai ir kredito unijos suteikė 118 tūkst. naujų vartojimo kreditų už 422 mln. eurų – atitinkamai 7 ir 14 proc. daugiau nei 2022 m. pirmąjį pusmetį.
Kiti vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė 135 tūkst. naujų vartojimo kreditų už 322 mln. eurų – atitinkamai 1 ir 5 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Prie FinTech sektoriaus priskiriamų tarpusavio skolinimo operatorių vartojimo kredito portfelis, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, augo 30 proc. – iki 111 mln. eurų.
Nurodoma, kad tiesiogiai išmokamų, įskaitant mažos vertės, vartojimo kreditų, suteikta už 194 mln. eurų, arba 10 proc. daugiau nei per tą patį laiką prieš metus. Tuo metup rekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai šių metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 36 proc. visų vartojimo kreditų. Vartotojai sudarė kiek daugiau nei 40 tūkst. šių sutarčių už beveik 126 mln. eurų.
Šių metų birželio pabaigos duomenimis, vartojimo kreditus teikė beveik 150 finansų įstaigų: 78 kredito įstaigos (bankai ir kredito unijos) bei 71 kita bendrovė (vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos). Pastarosios pagal suteiktų vartojimo kreditų sumą sudaro apie 42 proc. Lietuvos vartojimo kredito rinkos.
