Į DELFI portalą kreipėsi skaitytojas D.P. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis pasakojo, kad dar 2016 metais sudarė tarpininkavimo sutartį su „Ober-Haus“ bendrove, tačiau nesuteikė išskirtinių teisių pardavinėti sklypą, t. y. tuo pačiu ir jis pats galėjo ieškoti pirkėjo. Tad susitarimas, anot jo, buvo toks, kad pardavus sklypą pačiam – mokėti už paslaugas nereiks.
„Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad jie turi surasti pirkėją, tarpininkauti ir organizuoti visą procesą. Buvo numatyta, kad jei jie nesuranda pirkėjo, tai nėra komisinio mokesčio. (…) Jie atsiuntė vystytojų sąrašą, kuriems išsiųstas laiškas apie sklypą. 54 vystytojų sąrašas. Parašė, kad kol kas nieko konkretaus nėra, kai bus susisieks su mumis. Dar rašė, kad dalis neigiamų atsakymų susiję su kaina, manė, kad kainą reikėtų sumažinti. (…) Per 2,5 metų suorganizavo vienintelį susitikimą su potencialiu pirkėju, į jį mes buvome nuėję, ilgai derėjomės, bet jie atsisakė“, – pasakojo vyras.
Kaip toliau pasakoja skaitytojas, skelbimą jis pats apie 34 arų sklypą Lazdynėliuose patalpino ir viename skelbimų portalų. O 2018 metų pabaigoje rado investuoti norintį vystytoją, kuris netgi iš anksčiau žinojo apie parduodamą sklypą. Tačiau būtent tuomet „Ober-Haus“ pareikalavo mokesčio, nes rastas pirkėjas yra vienas vystytojų, kuriam buvo išsiųstas laiškas.
„Dabar esu teisme, nes reikalauja pinigų už tai, kad jie padarė pardavimą. Žodžiu, pasirašai sutartį, išsiunti spam‘ą ir lauki, kol įvyks pardavimas, o jam įvykus ateini pasiimti pinigų. Dar gerai, kad neleidau skelbimo dėti, o dėjau pats, tai bent jau turiu akivaizdžius įrodymus teisme, kad jie nieko nepadarė, o kitam žmogui tektų ir susimokėti kokius 10 000 eurų už spam‘o išsiuntimą. (…) Jie ir teisminiame ieškinyje rašo, kad pirkėjas susijęs su vienu iš vystytojų, kuriam jie siuntė elektroninį laišką. Tai jei reikalauja mokesčio, kad persiuntė laišką visiems vystytojams. O pagal sutartį įsipareigoja pardavimą įvykdyti, bet išeina, kad net jei vystytojas ir neperskaitė laiško, susimoki“, – teigė jis.
Kaip teigia D.P., pretenzija iš bendrovės gauta 2018 gruodį, o 2019 m. sausio gale gautas ir ieškinys. Tad dabar savo tiesą abi pusės bando įrodyti teisme. Tikslių sumų vyras įvardyti nepanoro, tačiau patikino, kad jos didžiulės.
„Ober-Haus“: reikėjo parduoti sklypą ne mūsų siūlytam investuotojui
NT bendrovė „Ober-Haus“ atsakydami į DELFI pateiktus klausimus pareikalavo, kad atsakymai būtų netrumpinami.
„Pirmiausia norime pabrėžti, kad „Ober-Haus“ yra viena geriausiai klientų vertinama NT tarpininkavimo paslaugas teikianti įmonė ir su absoliučia dauguma savo klientų mes geranoriškai sutariame dėl visų klausimų. Pagal savianalizės duomenis, teisminiu keliu yra sprendžiama mažiau nei 1 procentas pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ar atsiskaitymo. „Ober-Haus“ yra įgyvendinusi paslaugų kokybės valdymo sistemą, todėl net ir neigiami mūsų klientų atsiliepimai yra mums svarbūs ir jie nulemia paslaugų kokybės didinimą. Be to, „Ober-Haus“ visuomet stengiasi išnaudoti visas galimybes taikiai ir geranoriškai susitarti su kiekvienu savo klientu. D.P. yra „Ober-Haus“ klientas ir mes nekvestionuojame, kad mūsų klientas gali turėti kitą požiūrį dėl suteiktų paslaugų, tačiau, išnaudojus ikiteismines galimybes, mums teko inicijuoti ginčo sprendimą civilizuotu teisminiu keliu“, – prieš atsakant į klausimus surašė „Ober-Haus“.
Savo atsakymuose bendrovė tvirtina, kad pats skaitytojas vangiai bendradarbiavo, sąmoningai vengė kalbėtis su pačia bendrove, o su vystytoju, kuris galiausiai ir įsigijo sklypą, skaitytojas buvo supažindintas du kartus.
„Atsakant į pirmą klausimą, norime trumpai aptarti kiekvieno NT tarpininko veiklai būdingą specifiką. Šioje verslo šakoje Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, nusistovėjo sėkmės užmokesčio sistema, kuomet klientas moka tik tuo atveju, jei surasti kontaktai buvo sėkmingi. Todėl NT tarpininkas prisiima ženklią riziką, investuoja į įvairių projektų vystymą ir viešinimą, bendros duombazės ir verslo kontaktų kūrimą, nors už paslaugas sumoka tik mažesnioji klientų dalis – tik toji dalis, kuriai perduoti mūsų surasti kontaktai buvo sėkmingi. Todėl sėkmės užmokestis nėra tiesiogiai proporcingas atskiro objekto patirtiems kaštams, bet visų klientų užmokestis yra proporcingas visų klientams suteiktų paslaugų kaštams.
Šiuo atveju „Ober-Haus“ aktyviai prisidėjo prie vystomo projekto sėkmingos strategijos parinkimo ir sprendimų atlikimo, t.y. skaičiavo objekto galimą pelningumą ir teikė konsultacijas dėl pardavimo kainos, argumentavo jos pagrįstumą ir siūlė strategijas. „Ober-Haus“ iš anksto susitarė su savo klientu dėl užmokesčio dydžio, kuris klientą pilnai tenkino sutarties sudarymo metu. Vykdant sutartį, buvo siūlyta keliasdešimt potencialių investuotojų, iš kurių vienas sklypą įsigijo. Informacija apie pasiūlymus ir klientus, kuriems buvo siūloma įsigyti sklypą, buvo siųsta D. P. Deja, pardavėjas niekaip nereagavo į teikiamą informaciją apie siūlymus investuotojams ir vangiai bendradarbiavo.
Sklypas buvo parduotas mūsų siūlytam investuotojui, su šiuo pasiūlymu buvo supažindintas D. P. – du kartus. D. P. galėjo sklypą parduoti, žinoma, ne mūsų siūlytam investuotojui ir tokiu atveju jam nebūtų reikėję mokėti, tačiau jis pasinaudojo mūsų surastais kontaktais. Minėtą pirkėją surado ir jam pasiūlė „Ober-Haus“, deja, paskui tarpininko buvo sąmoningai vengta, apie įvykusį sandorį nepranešta, sąmoningai nebendradarbiauta ir nekomunikuojama, kas paaiškėjo tik vėliau.
Svarbu paminėti, kad sklypo pardavimas buvo vykdomas dviem etapais: pirmas etapas buvo tik su projektiniais pasiūlymais, o antras – jau su techniniu projektu ir statybos leidimu. Tas faktas, kad antram pardavimo etapui D. P. vėl kreipėsi į „Ober–Haus“, rodo, jog jis po pirmojo etapo liko patenkintas įmonės darbu ir norėjo, kad toliau būtų teikiama paslauga. Tiek pirmojo, tiek antrojo etapo eigoje „Ober–Haus“ sklypą siūlė investuotojui, kuris vėliau ir įsigijo sklypą. Nors sutartyje su D. P. buvo aiškiai apibrėžti aptariami santykiai, D. P. ne tik nereagavo į pateikiamą informaciją apie pardavimo eigą, bet net neinformavo „Ober-Haus“ apie sklypo pardavimo faktą. „Ober–Haus“ toliau dirbo darbą, siūlė sklypą kitiems investuotojams ir apie sklypo pardavimą sužinojo iš trečiųjų asmenų“, – atsakymuose DELFI rašo „Ober-Haus“.
Paties D.P. teigimu, jokių dviejų pardavimo etapų nebuvo. Nebuvo ir jokių konsultacijų dėl pelningumo.
„Nuo pat pradžių mes sakėme, kad tvarkome statybos leidimą, kad jį gautume, darome projektą. Nuo pat pradžių taip sakėme. Kokie du etapai? Būtų tuomet dvi skirtingos sutartys. Nuo pat pradžių sakėme, kad yra sklypas, paskirtis – daugiabučių statyba, kad įgautų didesnę vertę lygiagrečiai projektuojame daugiabutį. Jei atsiras pirkėjas, pinigus mokėtų tik, kai bus gautas statybos leidimas. (…) Pelningumą patys skaičiavome, pasakėme kaip atrodo. Buvome potencialų statybos rangovą atrinkę, kokia potenciali kaina sakėme. Jie mums dar sakė ne, bet mes sakėme, kad jau rastas ir siūlo būtent tokią kainą vystytojui, kuris nupirks“, – teigė D. P.
Anot jo, jis nekvestionuoja prielaidos, ar sklypą įsigijęs investuotojas matė siųstą „Ober-Haus“ pranešimą, ar ne, tačiau faktas, kad tas, kad investuotojas apie sklypą žinojo dar prieš gaudamas laišką.
„Investuotojas tuo pat metu, kai mes įsigijome sklypą Lazdynėliusoe, tvarkė dokumentus šalimais esančio sklypo. Tai jis jau tuomet žinojo, kad mes esame, žinojo, kad projektuojame daugiabutį, kad pardavinėjame tą sklypą“, – pridėjo skaitytojas.
„Ober-Haus“ pateikė viešus registrų duomenis, kad sklypą Lazdynėlių g. 17 įsigijo „Groupinvest“, kuri priklauso Edvard Račevskij šeimai. DELFI susisiekė su investuotoju, tačiau jis komentuoti nepanoro. Teigė, kad nestoja nei į vieną pusę, viską išaiškins teismas.
