Rekonstrukcijos projektą parengė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė "Hanner" kartu su finansiniu partneriu Ūkio banko investicine grupe. Projekto koncepcijos autorius vienas žymiausių pasaulio architektų lietuvių kilmės italas Massimiliano Fuksas.
Šio projekto įgyvendinimas kainuotų apie 200 mln. eurų (690,6 mln. litų). Tai būtų vienas didžiausių pastarųjų metų investicijų projektų Vilniaus mieste. Kiek tiksliai į šį projektą žadama investuoti, UAB “Haner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis neatskleidžia. “Investuosim tiek, kiek reikės”,- sako jis.
A.Avulio tvirtinimu, jei parengta koncepcija sulauks visuomenės pritarimo ir gaus visus statyboms reikiamus leidimus, statinių komplekso statybas yra realu užbaigti iki 2009 metų.
"Hanner" užsiimtų projekto valdymu ir veiktų kaip investicinis partneris. "Dėl šios rekonstrukcijos koncepcijos susikerta įvairūs interesai. Mūsų funkcija bus suderinti privačius ir viešuosius interesus, nesutarimus dėl nacionalinės svarbos stadiono, kitais klausimais dalyvauti derybose. Kartu būsime investiciniai partneriai", - teigė A.Avulis.
Pasak pagrindinio projekto finansuotojo Ūkio banko investicinės grupės valdybos pirmininko Vladimiro Romanovo, investuotojai nesiruošia riboti menininkų fantazijos ir į naują statinių kompleksą investuos tiek lėšų, kiek reikės.
"Pinigų prašyti iš Vyriausybės yra utopija. Neplanuojame to daryti. Jei Vyriausybė supras, kad čia yra kultūrinis centras, mes gal ir priimsime jų paramą", - teigė V. Romanovas.
Architekto M.Fukso teigimu, tokį kompleksą reikia statyti netoli senamiesčio tam, kad centre būtų suburiami periferijose gyvenantys gyventojai.
„Mes siūlome Vilniuje šalia Neries upės suformuoti erdvę su trimis skirtingais traukos centrais – kultūriniu, kurio pagrindas būtų kongresų ir parodų rūmai, pramogų, kurio pagrindas būtų stadionas, ir komerciniu, apimančiu parduotuves bei biuro patalpas“,– pristatydamas parengtą projektą sakė architektas.
Parengtoji stadiono ir sporto rūmų rekonstrukcijos koncepcija dėl per didelio suplanuotų pastatų aukščio, kurie, architekto teigimu, pagal aukštį nepranoks Gedimino pilies, prieštarauja dabar galiojantiems šalies teisės aktams.
"Pagal galiojančius reglamentus tokio daikto statyti negalima būtent dėl aukščio. Reiktų keisti teisės aktus, bet idėja to verta", - sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
A. Zuokas pridūrė, jog savivaldybė prisidės prie komplekse rengiamo kultūrinio centro finansavimo ir 2009 metams, kai Vilnius yra paskelbtas Europos kultūros sostine, centro finansavimui prašys Vyriausybės paramos.
Pernai vasarą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija už 6,2 mln. litų pardavė jai priklausiusį 59 proc. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų akcijų paketą bendrovei "Nota Aurorae". Šį sandorį finansavo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG).
"Su Ūkio banko investicine grupe radome būdų, kaip suderinti tas koncepcijas ir strategijas, kurių reikia Vilniaus miestui. Sutarėme, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turi būti savivaldybės. Liko suderinti formą ir lėšas", - teigė A. Zuokas.
Šiuo metu 1971 metais pastatyti sporto rūmai priklauso ŪBIG atstovaujančiai Šveicarijos bendrovei "Cofis Compagnie Fiduciaire".
