„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tyrimo pristatymo metu sakė, kad apie tai, kaip spręsti gimstamumo problemas reiktų klausti žemaičių, nes šiame Lietuvos regione situacija yra geriausia.
„Gal ten atsiranda vienišumo jausmas ir dėl to gimsta daugiau vaikų. Aišku, miestuose ryškaus gimstamumo didėjimo tikėtis nereikėtų, nebent kelioms dienoms visur išjungtume šviesą“, – pajuokavo jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Robertas Dargis kalbėjo panašiai.
„Šiandien žmonės mėgsta labiau gyventi sau, čia nieko jau nepadarysi, toks pasaulis“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie tai, kokiomis valstybės programomis galima būtų padėti jaunoms šeimoms, R. Dargis pabrėžė, kad jos privalo būti tokios, kad negalėtų pasinaudoti nesąžiningi žmonės.
„Dar vienas būdas – pagalba būstu. Šiandien Lietuvoje jaunas žmogus turi turėti 15 proc. pradinio įnašo imdamas paskolą banke, kai Didžiojoje Britanijoje 20 proc. paskolos valstybė redukuoja, jei būstą perka jaunimas. Nesakau, kad tai turėtų būti daroma ir Lietuvoje, nes galiu būti apkaltintas savo verslo interesų protegavimu, tačiau apie tai reikia galvoti“, – teigė R. Dargis.
Analizuojant darbingumo (15–64 metų) amžiaus gyventojus penkerių metų intervalais matyti, kad daugiausia darbo jėgos Lietuvoje šiandien yra 50–54 metų amžiaus, po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60–64 metų amžiaus.
Tendencijoms nesikeičiant, būtina gerinti švietimo kokybę, auginti paskatas vyresnius žmones įtraukti į darbo rinką ir skatinti verslumą.
„2025 metais nusimato smarkus vaikų sumažėjimas, tačiau bus dar daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tai rodo, kad reikia peržiūrėti Lietuvos ekonomikos sandarą“, – ketvirtadienį sakė R. Dargis.
Jis pabrėžė, kad dėl to, jog vis daugiau, ypač jaunų, žmonių vyksta gyventi ir dirbti iš regionų į didmiesčius, o dėl to jų paliktų vietovių ekonominė padėtis tik dar labiau blogėja.
LPK vadovas sakė, kad Lietuvai būtina išspręsti imigracijos politikos klausimą. Pirmas jo siūlymas – leisti šalyje pasilikti čia jau studijuojantiems kitų šalių studentams. Antras – pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kviečiant juos dirbti į mokslu užsiimančiose Atviros prieigos centruose, kurių Lietuvoje yra 25.
XXI amžius Baltijos šalyse
Ž. Mauricas sakė, kad Lietuvoje demografinius pokyčius daugiausiai lemia ne natūrali gyventojų kaita, o gyventojų migracija.
„Tai yra XXI amžiaus bruožas, būdingas ir kitoms Baltijos šalims“, – sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis teigė, kad net valstybėse su aukštu bendruoju vidaus produktu, jauni specialistai vis tiek vyksta į didmiesčius. Taip yra ir Didžiojoje Britanijoje, ir Norvegijoje, ir kitose Vakarų Europos šalyse.
„Gera žinia: Vilnius gali tapti didžiausiu Baltijos šalių miestu jau 2030 metais“, – teigė Ž. Mauricas.
2015 metų pradžioje Lietuvoje buvo 2,921 mln. gyventojų.
Grėsmė visam pasauliui
Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos prognozėmis, 2016-ieji išsivysčiusioms pasaulio ekonomikoms bus išskirtiniai, nes pirmą kartą nuo 1950 metų jų dirbančiųjų gyventojų dalis pradės mažėti, o iki 2050 susitrauks net 5 proc.
Darbuotojų gretos jau greitai pradės mažėti ir besivystančiose ekonomikose, pavyzdžiui, Kinijoje ar Rusijoje. Tuo pat metu gyventojų, sulaukusių 65 metų amžiaus, dalis jose pradės smarkiai pūstis.
Mažėjantis dirbančiųjų skaičius reiškia ir mažėjantį ekonomikų augimą, kuris nuo pastarosios finansų krizės daugelyje šalių ir taip buvo labai lėtas.
Tačiau artėjantiems dešimtmečiams prognozuojamas gyventojų skaičius ir populiacijos sudėtis nėra nepakeičiami.
Kaip „The Wall Street Journal“ straipsnyje pastebi jo autorius Gregas Ipas, yra keli gresiančių problemų sprendimo būdai.
Pirma, valstybės gali priimti įstatymus, kurie skatintų gimstamumą. Tačiau ligi šiol ši priemonė reikšmingų rezultatų nepasiekė netgi skiriant dosnias išmokas jauniems tėvams, kaip buvo padaryta Singapūre, Australijoje ar Kanadoje.
Antra, įmonės vietoje darbuotojų gali pasitelkti robotus ir nemenką dalį savo užduočių automatizuoti. Brangstanti darbo jėga net ir tokiose šalyse kaip Kinija vis daugiau fabrikų verčia atsisukti į šią kaštų mažinimo priemonę.
Trečia, darbo rankų trūkumą galėtų padėti spręsti imigrantai. Aukščiausi gimstamumo rodikliai fiksuojami Afrikoje ir Azijoje. Daugiausiai vaikų gimsta nepasiturinčiomis laikomose šalyse, kai turtingose valstybėse daugėja tik vyresnio amžiaus gyventojų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti lengva šias populiacijas pamaišyti tarpusavyje, tačiau kaip parodė naujausia imigrantų į Europa banga, tai nėra taip paprasta iš politinės pusės.
Ketvirtas ir turbūt realiausias sprendimas yra priversti dabartinius darbuotojus dirbti ilgiau, t.y. ilginti pensijinį amžių. Ši priemonė jau išbandyta ir davė vaisių, pavyzdžiui,Japonijoje, kur net 22 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių dirba.
