Per tradiciniu jau tapusį renginį tarp susitikusių svečių buvo surengtas elektroninis balsavimas. Už nacionalinio lygio problemas balsavo 67,9 proc. svečių, su pasaulinės krizės versija sutiko 32,1 proc.
Jei kalbėtume apie kiekvieną šalį atskirai, ekspertai neabejoja, kad pagrindinė ekonomikos rizika šiemet yra sutelkta ties euro zonos šalimis. Tuo tikri buvo 42,5 proc. dalyvavusiųjų balsavime. 27,5 proc. teigė, kad labiausiai nerimą kelia sulėtėjęs ekonomikos augimas JAV, o dar 20 proc. nerimavo dėl tokio sulėtėjimo tokiose besivystančiose šalyse kaip Brazilija, Rusija, Indija, Kinija.
„Šiandieninė Europos problema – nėra struktūrinio augimo ir investuotojų pasitikėjimo“, – tokią nuomonę išsakė buvęs Europos prekybos komisaras Peteris Mandelsonas – Struktūrinės reformos, kurios ir šiaip yra labai svarbios ekonomikos atsigavimui Europoje, dabar tampa tiesiog lemiamu veiksniu.“
Generalinis tarptautinės konsultacinės firmos „McKinsey“ direktorius Dominicas Bertonas savo ruožtu sakė, kad vyriausybių priimtos priemonės sunkioje dabartinėje padėtyje neefektyvios. „Valdžios neveiksmingumas – labai svarbus klausimas“, – sakė jis, pažymėdamas, kad Vakarų šalyse daug galimybių pagerinti šį rodiklį – „20-30 proc.“
Tarp tų, kurie tiki, kad pasaulinė krizė dar nesibaigė, yra buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas. „Šiuo metu gal esame ir ne aktyviausiame pasaulinės krizės etape, tačiau ir šis etapas yra labai svarbus. Dar ilgą laiką jausime šio etapo pasekmes kaip struktūrinius pokyčius tiek pasaulio ekonomikoje, tiek ir pavienių šalių ekonomikose“, – sakė jis.
„Sberbank“ generalinis direktorius Germanas Grefas, kalbėdamas apie krizę, išsakė nuomonę, kad yra blogai šioje situacijoje perkelti kaltę finansininkams. Kalbėdamas apie euro zonos krizę, G. Grefas pripažino, kad skeptiškai žiūri į tikimybę, kad Europos bendra valiuta išgyventų.
