Pasak specialistų, vadovams gyvenimas taip pat neskalsus, kadangi jie taip pat žmonės, o aplinkiniai jiems kelia reikalavimus kaip dievams. Taigi ar įmanoma draugiškai sugyventi su savo viršininku?
Ką daryti, jei viršininkė įsikalba jūsų romaną su jos vyru
Nedidelėje įmonėje jau kelerius metus dirbanti kaunietė Jurga prisipažino, kad savo viršininkės charakteriu niekada nebuvo labai patenkinta: „Jai trūko empatijos. Darbuotojo sunegalavimas visada jai atrodė įtartinas. Jau nekalbant apie atsiprašymą iš darbo dėl sergančių vaikų. Apie nėščias moteris atsiliepdavo irgi su tam tikru nepasitenkinimu.“
Dabar Jurgos vadovė pati laukiasi, tačiau, pasak pašnekovės, daugiau supratimo neatsirado. Netgi priešingai – ji tapo visai nepakenčiama. „Savo darbo krūvio nemažina, nors, akivaizdu, kad nespėja. Tačiau kalti dėl to tampa kiti. Žaibas dažniausiai trenkia į mane. Pasiūlymai mažinti krūvį ne kartą sulaukė priekaištų, kad tiesiog jai blogai padedu organizuoti darbą. Visi kolegos tik žiūri užjaučiančiai, bet nepuola užstoti, saugodami save, o aukščiau pasiskųsti irgi nėra kam. Prie kavos vis pasišnabždame, kad labai laukiame, kada ateis TA diena. Tačiau greitai visi su nerimu klausia, kas bus toliau, nes vadovė neketina džiaugtis motinyste. Į darbą žada grįžti greitai. Kaip tuomet bemiegės naktys paveiks jos santykį su kolegomis, baisu net pagalvoti,“ - atviravo Jurga.
Tuo tarpu kelių dešimčių žmonių kolektyve dirbanti vilnietė Aida juokavo, kad prieš savo valią tapo meilės trikampio auka, nors meilės nei vienam iš jų nejaučia. Šio trikampio kitus du kampus laiko jos tiesioginė vadovė ir pastarosios vyras. Jis nedirba bendrovėje, tačiau kolegoms pažįstamas, per kelerius metus apsilankymai bendrovės vakarėliuose paliko savo pėdsakus. Vadovės sutuoktinis – iš pirmo žvilgsnio džentelmenas, tačiau netrukus išlenda kiek stačiokiškas flirtavimo būdas. Per bendrovės vakarėlius jis svaido komplimentus, šokdina kitas damas. Vieni kalba, kad jis mergišius, kiti svarsto, kad gal tiesiog yra iš tų, kurie mala liežuviu, bet nieko nedaro.
„Teko su juo pabendrauti ir man, tačiau greitai baigėsi visi to pono seilėjimaisi, nes aš tokiose situacijose mėgstu reaguoti su humoru, kuris sudegina tiltus, - pasakojo Aida. - Mano tikrasis širdies draugas iš pradžių bandė patarti apie tai papasakoti kolegei, tačiau galiausiai nusprendėme, kad galiu tik apsijuokti. Pulti sakyti, kad jos neūžauga vyras yra ne mano skonio – juo labiau netinka“.
Tačiau po kurio laiko Aida ėmė jausti dygumą iš savo vadovės pusės. „Už gerus darbus nepagirs, bet už menkniekius sukritikuos. Nepraleis progos numesti užduotis, kurių, kaip ji tikrai žino, negaliu pakęsti. Po kurio laiko pajutau ir abejones mano darbo kokybe iš kitų vadovybės narių. Bendradarbiai patapšnoja per petį ir pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad reikia atsargiau plepėti su „furijos“ vyru. Situacija kvepia absurdišku anekdotu, tačiau kartu atrodo vis įtikinamesnė. Bet su tokiais argumentais skundo lyg ir neparašysi“, - apgailestavo pašnekovė.
Dažnas viršininkas vyras – arba despotas, arba blogiau nei „fifa?
Internetiniuose forumuose galima rasti dar daugiau pavyzdžių, kuriuose linčiuojamos ne tik netikusios vadovės moterys, bet ir vyrai.
„Esu dirbusi ir su vyru, ir su moterimi. Pliusas moters naudai. Vyras būdavo per daug kategoriškas ir despotiškas, todėl darbe buvo blogas mikroklimatas. Atėjus vadovauti moteriai, darbo kokybė išliko tokia pati, bet santykiai darbe pagerėjo“, - prisipažino viena internautė.
„Nežinau, iš kur tas mitas apie vyrų objektyvumą. Ne pirmame darbe dirbu ir labai aiškiai jaučiasi favoritai ir favoritės. Turėjau ir moteris vadoves: dvi iš jų paliko labai gerą įspūdį, viena buvo „fifa“ - tokia vadovė tikrai blogai. Bet dabartinis mano vadovas vyras irgi „fifą“ primena – tokie paprastai labai mėgsta lozungais svaidytis“, - antrino kita.
Trečia darbą vyriškame kolektyve atsiprašydama palygino su moteriškių gyvačių lizdu. „O tu Dieve, kiek intrigų. Atsiranda visokie Ego karai, etikečių klijavimai, lipimas per galvas siekiant karjeros. Rietenų rietenos. Nors vis tiek manau, kad geriausias viršininkas – vyras, bet aplink matau puikių pavyzdžių, kad ir moterys puikiai susitvarko. Tik, deja, moteriai kartais tenka kolektyvo emocines bangas ištverti. Ypač iš vyrų pusės (gal jiems atrodo, kad paverks ant peties ir moteris jį supras). Taigi reikia patiems atviresniems būti ir nepulti iškart, kad moteris vadovė. Jei ji vadovė, greičiausiai turi smegenų tai daryti. Tad verčiau ieškoti būdų, kaip su ja susidirbti, o ne nuolat galvoti, kaip prastai susiklostė situacija“, - svarstė moteris.
Darbuotojams tenka susidurti ir su tokiais viršininkais vyrais, kurių nuotaikų kaita kur kas dažnesnė nei moterų, kasdien darbe jie vadovaudavosi dienos horoskopais, kviečia į „filosofinius“ susirinkimus, kuriuose po dvi valandas sprendžiama, iš kur nupirkti tris šratinukus.
Kiti teigia turėję ir bosą vyrą, kurio visi siaubingai bijodavo, ir moterį, kuri apie save buvo tokios geros nuomonės, kad kiti net jos mažojo pirštelio buvo neverti.
„Nesvarbu – bosas vyras ar moteris, tiesiog jei žmogus yra sąžiningas, supratingas ir moka vadovauti, jis yra geras bosas. Teko dirbti su tokiu bosu vyru, kuris nervus visiems taip patampydavo, kad kolegės neretai net ašaras braukdavo. Dabar abi bosės – bent jau kol kas viskas labai normalu“, - patirtimi dalinosi internautai.
Kaip išreikšti emocijas neaprėkiant pavaldinių
Pasak psichologės, MRU Psichologijos instituto lektorės Eglės Masalskienės, labai lengva mokyti, kad viršininkas neturėtų į darbą perkelti asmeninių problemų, aiškinti, kad tai neetetiška ir pan.
Tačiau visi mes žmonės. Bet kuris žmogus, kuriam kažkas nesiseka gyvenime, būna piktesnis ir darbe. Kita vertus, paprastam darbuotojui niekas nekelia tokių didelių reikalavimų kaip vadovui. Pirmajam išsišokimai lengviau atleidžiami ar nekreipiama į juos dėmesio. Tačiau viršininko problemas pastebi visi.
Tai svarbu ir pačiam vadovui. Autoritetas kyla lėtai, bet nukrenta labai greitai. Mes galime suprasti, kad visi – žmonės, ir atleisti viršininkui, bet iki tam tikros ribos. Jei vadovas atviras ir sugeba prisipažinti apie savo problemas, atlaidumo ribos platesnės, bet jeigu jis užsisklendžia, bet prasideda triaukštė vaidyba, pavaldiniai vis tiek viską pastebi, pasišaipo ir kartais tikrai negražiais žodžiais visa tai apibūdina. Ne veltui pasaulyje tarp aukšto rango vadovų daug kur madinga asmeninė psichoterapija, kuri padeda stabilizuoti asmenybę. Mat savo emocijų pažinimas ir valdymas gali padėti ne tik daryti karjerą, bet ir gerai jaustis bet kokioje situacijoje. Štai ir Lietuvoje viena kolegija sugalvojusi savo studentams, būsimiems vadybininkams ir teisininkams, pasirenkamą dalyką – emocijų pažinimą ir valdymą. Mano manymu, tokie kursai ar bendravimo ugdymo grupės, kuriose žmonės auga, labai reikalingos“, - aiškino pašnekovė.
Norint išmokti valdyti savo emocijas, pirmiausiai turi su jomis susipažinti. Jei emocijas užspausi sakydamas, kad viskas gerai, jos vis tiek prasiverš – pavyzdžiui, viršininkas aprėks darbuotoją tik todėl, kad jos šukuosena tokia pati, kaip ir žmonos, su kuria skiriasi, nors pats to nesuvoks.
„Anksčiau žmonės buvo raginami mąstyti tik pozityviai. Dabar darosi madinga kita nuomonė – laimingi žmonės tie, kurie nebijo, drįsta sau leisti bet kokias emocijas. Laimingas žmogus tas, kuris liūdi, kai jam liūdna, pyksta, kai jam pikta. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to, kad esu piktas, galiu aprėkti kitą žmogų. Jeigu aš atpažįstu savo emociją, turiu šansą būti sąmoningas – valingai priimti sprendimą, ką su ja darysiu.
Kol tu nepripažįsti emocijos, ne tu priimi sprendimus, bet ji nusprendžia, kada išlįs. Tarkime, aš manau, kad nesveika ją laikyti savyje, todėl ją noriu išreikšti. Jeigu aprėksiu vaiką, nes supykau ant žmonos, tai nebus konstruktyvi emocijos išraiška. Daug konstruktyviau ją „išveikti“ - pažaisti su draugais krepšinį, futbolą, paspardyti kamuolį. Aš klausiu savęs – ar man naudinga dėl to, kad esu piktas, aprėkti visus darbuotojus, kurie man pasipainios po kojomis? Ar tai verta pasekmių, kurias sukels mano poelgis?
Beje, moteriškas emocijų valdymo būdas – eiti apsipirkti. Tačiau kai aš einu į parduotuvę žinodama, kad noriu susitvarkyti su savo emocijomis, piniginę palieku namie, pasiimu tik 10 ar 100 Lt, kiek galiu susimokėti už emocijų valdymą. Viena personalo vadovė pasakojo, kad jai šis metodas labai gerai veikia: „Pasiskyriau pinigų sumą, nusipirkau gėlėtas pėdkelnes, kurių niekada nenešiosiu, bet man gera, kad padariau tokią nesąmonę“. Tačiau jeigu nešiesi pilną kortelę ir nesuvoki, kad perki daiktus tik emocijoms „išveikti“, gali baigtis liūdnai“, - patarė E. Masalskienė.
Mąstymo tipologija – kodėl jausminiams žmonėms vadovauti sunkiau
Paklausta, kaip skiriasi vyrų ir moterų savijauta vadovaujamoje pozicijoje, pašnekovė teigė, kad jai priimtiniausia tipologija, kalbanti ne apie lyčių, bet apie žmonių mąstymo skirtumus. Vieni žmonės, priimdami sprendimus, vadovaujasi jausmais, kiti – logika. Jausmais paremti sprendimai susiję su vertinimais „patinka-nepatinka“, svarstymais, kokį poveikį sprendimas padarys aplinkiniams, kaip jausis kiti. Besiremiantieji logika dažniau svarsto apie tai, ar toks sprendimas teisingas, ką apie tai sako įstatymai, taisyklės, ar tai apsimoka. Žinoma, grynų tipų nėra, visgi pirmenybė dažniau teikiama vieniems ar kitiems prioritetams.
„Pagal šią tipologiją apie tris ketvirčius moterų yra labiau jausminio tipo, o trys ketvirčiai vyrų – daugiau loginio tipo. Tai įgimta ar auklėjimo pasekmė, galima ginčytis, tačiau taip yra. Jausminiai žmonės savo sprendimais iš tiesų kuria intrigas, jie dažniau vadovaujasi simpatijomis ir antipatijomis, mažiau objektyvūs, dažnai taiko metodiką „ranka ranką plauna“ – tu man padėjai, dabar aš tau padėsiu.
Logikams daug lengviau darbe atsiriboti nuo emocijų. Jei tu prasižengei kaip darbuotojas, man vienodai šviečia, kad vakar su manimi žaidei krepšinį ar paskolinai pinigų. Vadovams, kurie yra logikai, lengviau dirbti, nes jie objektyvesni. Jausminiai žmonės ir patys dažnai kenčia – pavyzdžiui, moteris vadovė gali būti visiška gerietė: Jonukui reikia skubėti šunį išvesti, Marytei – vaikus pasiimti, todėl prie šūsnies dokumentų po darbo ji sėdi pati. Tačiau tokie žmonės gali ir kitokiomis emocijomis vadovautis – tu man „prikiaulinai“ vakar, buvai nedraugiškas, todėl šiandien kentėsi“, - aiškino psichologė.
