Apie tai Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė bei Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Svarbu sudaryti sąlygas konkurencingai sistemai
Kaip teigė M. Lingė, Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mano, kad dabartinė fiksuoto apmokestinimo riba, kas yra 45 tūkstančiai eurų, yra per didelė.
„Tai sudaro ir neigiamas aplinkas konkurencijai, nes, veikiant pagal vieną apmokestinimo formą, vykdant panašią veiklą, įgaunamas mokestinis pranašumas prieš panašią veiklą vykdant, dirbant kitomis formomis ir, jeigu individuali veikla turi tęstinumo požymius, tai yra tęstinė veiklą, nuolat vykdoma aktyvi veikla – patys suprantame, kad ir ta konkurencinė aplinka turi būti apmokestinama sąžiningai. To horizontalaus teisingumo siekis ir yra vienas iš esminių pakeitimų siūlymų“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, mažiau šis pokytis turėtų liesti tuos, kurie atitinka ir toliau dirba pagal smulkaus verslo bei individualios veiklos vykdymo esminę misiją.
„Tai yra būdas prisidurti, tai yra smulkiausios, kažkokios papildomos pajamos, ar esant pensinio amžiaus, ar tiesiog turint talentą, bet užsiimant kita veikla ir to apyvartos nėra didelės. Kada mes jau kalbame, kad priešinamasi ne tik mažinimui, bet dar ir siūloma plėsti, ir dar didinti – suprantate, mes turėsime tą konkurencinę aplinką ir vėl iškraipytą“, – teigė M. Lingė.
Anot jo, būtent dėl to kartais ir gimsta kuriozinės situacijos.
„Asociacija savo rašte rašo, kaip neįmanoma išgyventi iš deklaruojamų 20 tūkstančių, išsilaikyti versluose prekybininkams ir, kai pasižiūrime į jį pačių deklaracijas – 80 procentų deklaravo praėjusiais metais gavę apyvartos iki 20 tūkstančių. Tai, kur tada yra prasilenkimas? Ar yra sakoma netiesa argumentuose, kad neįmanoma išsilaikyti, ar, vis dėlto, pateikiamos deklaracijos rodo kažką kitą?“, – kėlė klausimus Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, dabar svarbiausia yra sudaryti sąlygas konkurencingai sistemai.
„Būtina siaurinti, kas yra privalu smulkiesiems, tiems patiems smulkiausiems ir palikti tą mokestinę sistemą, kuri patraukli. Jeigu mes norime pragyventi aktyviai, būtent iš tos veiklos formos, tai tas apmokestinimas turi būti susietas su uždirbamu pelnu, kaip yra ir kitose formose“, – teigė pašnekovas.
Priekaištai valdantiesiems
Pasak D. Matukienės, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba ne kartą kreipėsi į ministeriją, prašydama pateikti informaciją apie tam tikrus rūpimus klausimus.
„Keletą kartų kreipėmės tiek į Vyriausybę, tiek į Finansų ministeriją, prašydami pateikti duomenis, kiek iš tikrųjų gauna tų pinigėlių tie, verslo liudijimais užsiimantys. Kas atsitiko su tais santechnikais ir statybininkais, kai statybininkų asociacija tiesiog, kaip aš sakau, išlaužė rankas, kad būtų panaikinti verslo liudijimai ir tai buvo padaryta, kur tie santechnikai ir statybininkai atsidūrė? Kiek jų perėjo į individualią veiklą, kiek kitomis formomis dirba, kiek jų stovi užimtumo tarnyboje ir kiek jų stovi šešėlyje?
Tas didžiųjų užsakymas – jis mane labiausiai šioje situacijoje glumina, nes iš smulkaus verslo pusės mes niekada nepasakėme, kad reikia uždaryti kažkokią gamyklą, nes ji teršia orą, kad reikia, sakykime, neleisti kokių nors elektros baterijų gaminti, nes ten švinas ar dar kažkokie kitokie dalykai yra, kurie sveikatai žalingi. Iš smulkaus verslo niekada niekas tokių sakinių negirdėjo. Negirdėjo dar ir dėl to, kad didžioji dalis per pandemiją pačių smulkiausių buvo uždaryta, o visi kiti didieji dirbo“, – pasakojo ji.
Pasak pašnekovės, smulkieji verslai niekada nekalbėjo apie tai, kad didieji verslai neturėtų gauti paramos, subsidijų ar kitų dalykų, todėl tai, kas vyksta dabar – kelia dar daugiau klausimų.
„Aš neįsivaizduoju, kokia ir kam dabar yra nauda. Tai, ką sakė gerbiamas Lingė apie pokyčius, ar jūs suprantate, kad tai yra pati paprasčiausia verslo forma? Atėjai, savivaldybė nustatė, koks tai verslo šakai, verslo rūšiai yra numatytas savivaldybės mokestis, kuris yra vadinamas GPM ir žmogus susimoka. Susimoka tą mokestį, susimoka už tiek dienų, kiek jis dirbs sveikatos draudimą ir susimoka VSD – iš anksto“, – įžvalgomis dalijosi D. Matukienė.
Anot jos, sakydamas, kad nauji pokyčiai sudarys sąlygas konkurencingumui – M. Lingė yra neteisus.
„Jeigu 45 tūkstančiai prekyboje – tai čia yra kartu su visomis sąnaudomis. Čia ne pelnas. Pelnas būtų kažkur apie 7 iki 8 tūkstančių eurų. Įsivaizduokite, net minimalios algos neuždirba šitas žmogus, tai kokie čia pelnai, kur čia daug gauna? Gal pažiūrėkime, kiek uždirba Lietuvos banke sėdintys 700 žmonių?“, – teigė D. Matukienė.
Prašo žiūrėti į faktus
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė, atsakydamas į D. Matukienės išsakytą nuomonę, prašė atsižvelgti į faktus.
„Dabar, praėjusiais metais, deklaravo uždirbę iki 20 tūkstančių 84 procentai visų verslo liudijimų turėtojų – tai ir yra visa susikoncentravusi masė, nors riba yra 45 tūkstančiai. Suprantame, kad tai ir yra atitaikyta smulkiausiems, ir viskas tvarkoje, ir niekas neliečia tų, iki 20 tūkstančių uždirbančių. Ir toliau bus galima užsiimti verslo forma su darbo liudijimais, tačiau, kada jau išeinama į didesnius vandenis, kai jau tai tampa pragyvenimo šaltiniu, tada suprantame, kad tas efektyvusis tarifas turi būti sąžiningesnis kitų atžvilgiu“, – teigė jis.
Anot jo, tam tikros profesijos gali priimti ir skirtingus sprendimus.
„Yra tam tikrų profesijų, kur tu gali rinktis. Ta pati baldininko profesija gali būti su verslo liudijimu ir galima turėti individualią veiklą, ir turėti savo įmonę. Be to, tarp kitko, tai, vėlgi, bus visi smulkieji. Dabar nereikia priešinti, kad su verslo liudijimais yra dirbantys smulkieji, o kitomis formomis dirbantys, pavyzdžiui, kad ir tos individualios įmonės, kurios neturi apyvartos virš 300 tūkstančių per metus – tai taip pat yra smulkusis verslas, tik jos jau veikia kitame mokestiniame režime, tai kitokie ir mokesčiai yra mokami.
Tai yra labiau siejama su uždirbamomis pajamomis, o ne veiklos forma ir čia mums yra pabrėžiama pastovi riba iš tarptautinių organizacijų, ir rekomendacijos, kur mes esame įklimpę Lietuvoje. Mes per daug prisirišome prie to, kaip uždirbamos pajamos, bet ne kokios pajamos uždirbamos“, – aiškino M. Lingė.
Pasak jo, šioje vietoje neturėtų vykti jokia principinė kova.
„Aš suprantu, kad tai gaunasi kaip privilegija, tai todėl ir yra sunku. Latvijoje pagal verslo liudijimus fiksuotą dydį galima mokėti tik iki 3 tūkstančių, tai mūsų tas 20 tūkstančių dar yra tikrai toli gražu. Suprantame, kad apskritai mums pačios organizacijos skiria griežtesnes rekomendacijas. Kai kurios sakė, kad reikia išvis atsisakyti šios formos, nes jų yra per daug, bet buvo įžvelgta, kad yra ir tam tikri privalumai“, – tikino jis.
M. Lingės teigimu, visi pokyčiai turi vykti palaipsniui ir aiškiai išgryninant, kas yra pats smulkiausias verslas, o kas, vis dėlto, gauna pajamas, kurios menkai skiriasi nuo vykdančių kitokią veiklą. Dabar, anot jo, pastebima, kad sistema – nėra teisinga.
„To teisingumo gryninimas ir vyksta“, – teigė jis.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
