Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės pritarti iniciatyvai, bet ją tobulinti atsisakant formuluotėje karantino įvardijimo, nes prastova gali būti paskelbta ne tik dėl jo, bet ir dėl ekstremaliosios situacijos.
„Darbdavys bet kuriuo atveju dėl to negali suteikti darbuotojui darbo, nes nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas atsisako dirbti kitą darbą“, – aiškina ministerija.
Siūlymo iniciatorius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikisi, kad įstatymo pakeitimas aiškiai sureguliuos santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės.
K. Starkevičius yra sakęs BNS, kad siekiama užkirsti kelią darbuotojams piktnaudžiauti: gavę iš valstybės subsidijas, dalis jų nusiteikę keisti darbą, kad gautų išeitines išmokas.
Jis neabejoja, kad išimtis bus naudinga darbdaviams – jiems nereikėtų iš savo lėšų mokėti išeitinių išmokų.
Profsąjungos įspėja, kad darbuotojai tokiu atveju finansiškai nukentėtų, nes išsiųsti į prastovas, kurios gali trukti ilgai, jau ir taip nebegauna viso atlyginimo.
Šiuo metu darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
Tokiu atveju darbuotojui sumokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei dirbo trumpiau nei vienerius metus – vieno dydžio. Išimtis nemokėti, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino, nėra numatyta.