Ministrė tvirtina, kad tokiu sprendimu būtų užpildomos tam tikros rinkos nepakankamumo spragos, efektyviau panaudojant valstybės paramos ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.
„Matome, kad tų struktūrinių fondų lėšų, kurios ateitų ir būtų tiesiog įleidžiamos į rinką, nepakanka, ir reikia naudoti finansines priemones, jas naudoti efektyviau tam, kad būtų galima užpildyti rinkos nepakankamumą ir finansuoti strateginius tikslus, kurie yra įvardinti visuose nacionalinio planavimo dokumentuose“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo G. Skaistė.
Kaip aiškina finansų ministrė, šios keturios įstaigos veikia konkrečiuose sektoriuose, tačiau jų priemonės persidengia ir yra dubliuojamos. Vis tik ji akcentavo, kad konsoliduota įstaiga pirmiausiai veiktų sektoriuose, kuriuose rinka neužtikrina reikalingo finansavimo, tačiau nekonkuruotų su komercinėmis finansų institucijomis.
„Šios konsoliduotos įstaigos esminiai akcentai būtų tokie, kad, nepaisant to, kas yra kalbama viešoje erdvėje, visgi ši įstaiga nekonkuruotų su rinka ir užpildytų rinkos nepakankamumą ten, kur toks trūkumas yra. Tai nebūtų mažmeninis bankas, kaip kartais irgi yra diskutuojama“, – pažymėjo G. Skaistė.
A. Armonaitė dėl šio sprendimo susilaikė
Vis tik šiuo klausimu skeptišką požiūrį išsakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji pažymėjo, kad konsoliduota įstaiga veiktų „Invegos" pagrindu bei vykdytų verslo finansavimo funkciją, todėl, jos nuomone, naujosios įstaigos akcininke turėtų būti Ekonomikos ir inovacijų (EIM), o ne Finansų ministerija, kaip kad numatyta protokoliniame nutarime.
„Vis dėlto Ekonomikos ir inovacijų ministerija, aš asmeniškai ir komanda, tikime, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija galėtų būti šios įstaigos akcininkas, turint omeny, jog daugiau negu 50 proc. priemonių yra skirta verslui. Esame atsakingi už konkurencingumo politiką, „Invegos" pagrindu daromą. Prašau priimkite mano susilaikymą ir rezervacijas", – tvirtino A. Armonaitė.
I. Šimonytė: ši institucija nėra tik apie EIM poreikius ir atsakomybės sritis
Nors premjerė Ingrida Šimonytė ir sutiko su A. Armonaitės išdėstytais argumentais, tačiau taip pat pažymėjo, kad konsoliduota nacionalinės plėtros įstaiga veiktų ir kitų ministerijų atsakomybės srityse.
„Aš siūlyčiau tvirtinti protokolą taip, kaip siūlo Finansų ministerija, dėl tos paprastos priežasties, kad ir pati institucija nėra tik apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos poreikius ir atsakomybės sritis, bet taip pat ir dar apie kokių keturių ministerijų atsakomybės sritis ir tuo požiūriu, sakyčiau, kad Finansų ministerijai tiesiog pavyktų išlaikyti neutraliausią požiūrį į tos institucijos veikimą, kadangi iš esmės taškas yra ne konkretaus lauko atstovavimo ir konkretaus lauko politikos, o toks labiau makroekonominis, ir čia turbūt svarbiausias dalykas yra, kokį poveikį ta institucija gali potencialiai kelti valstybės finansams“, – tikino I. Šimonytė.
Todėl ministrė pirmininkė pasiūlė priimti protokolinį nutarimą, o dėl akcininko pasirinkimo ir kitų detalių, pasak jos, būtų apsispręsta šiuo klausimu suformuotoje darbo grupėje.
„O dėl priemonių modeliavimo pasirinkimo ir tų kitų dalykų tai manau, kad visa tai galima ruošiant koncolidavimo planą logiškai susidėlioti", – pridūrė I. Šimonytė.
Sunerimo alternatyvaus finansavimo įmonės
Komentarus žiniasklaidai pateikė ir alternatyvaus finansavimo įmonių atstovai. Įtarimų kelia tai, ar šia iniciatyva valstybė nebandys konkuruoti su skolintojais.
„Nacionalinės plėtros įstaigos iniciatyva sveikintina, jei siekiama konsoliduoti paskolų garantijas verslui teikiančias valstybines įstaigas. Patogesnė infrastruktūra, paprastesnis verslo ir ūkio subjektų bendravimas su viena stipria institucija būtų geras pokytis.
Daugiausiai klausimų kelia tokios institucijos veiklos kryptys. Kyla abejonių, ar Nacionalinė plėtros įstaiga tiesiogiai nekonkuruos su alternatyviais skolintojais. Tokia konkurencija alternatyvioms skolinimo įstaigoms būtų nepakeliama. Tokiu atveju verslas turėtų tik dvi skolinimosi alternatyvas: didžiuosius bankus ir valstybinę instituciją, o sumažėjusi konkurencija reikštų mažesnį sąlygų lankstumą ir sudėtingesnes skolinimosi sąlygas. Nacionalinės plėtros įstaiga turėtų veikti ne tik savarankiškai, bet ir per finansų tarpininkus, kurdama finansavimo instrumentus.
Kita vertus, jei Nacionalinės plėtros įstaigos tikslas užpildyti nišą, skolinant verslams ir ūkio subjektams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali gauti finansavimo nei iš didžiųjų bankų, nei iš alternatyvių skolintojų, šalies ūkio augimui tai galėtų būti geras postūmis, neiškreipiant konkurencinės aplinkos“, – komentavo „Orion Leasing“ vadovas Laimonas Belickas.
Sutelktinio finansavimo bendrovės „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis teigė, kad tikrai reikia spręsti problemą dėl nepakankamo smulkaus verslo finansavimo
„Bankai apskritai Europoje nėra linkę finansuoti smulkaus verslo, o Lietuvoje turime dar aštresnę situaciją, kur 3 bankai turi 83% rinkos. Dėl to Europos Sąjungoje esame 4-a labiausiai koncentruota valstybė šiuo klausimu.
Europos Komisijos statistika rodo, kad mūsų šalyje yra atmetama 29 proc. SVV paskolų prašymų, o visoje ES – vos 7%. Visą norimą paskolos sumą Lietuvoje gauna tik ketvirtadalis įmonių – gerokai mažiau už ES vidurkį, kuris siekia 71 proc.“, – nurodė jis.
Tačiau Vyriausybės iniciatyva kelia abejonių ir jam.
„Ar reikia kurti naują atskirą didelį institucinį vienetą šiam tikslui? Visgi drįstu sakyti, kad ne. Turime alternatyvaus finansavimo rinką su jau sukurta, išvystyta ir nuolat tobulinama infrastruktūra bei technologijomis, kurios leidžia efektyviai ir atsakingai įvertinti kiekvienos individualios įmonės veiklą, finansavimo riziką bei operatyviai išmokėti paskolos lėšas. Dabar rinkoje esantys alternatyvūs finansuotojai jau turi ne tik infrastruktūrą, technologijas, bet ir veikiančius procesus, profesionalius darbuotojus bei klientų duombazę, kuriems reikalingas finansavimas. Valstybei visa tai sukurti iš naujo reikės kelerių metų ir kainuos daug milijonų.
O, kaip žinia, verslui finansavimo reikia čia ir dabar. Daug efektyviau būtų, jei valstybė aktyviau skatintų alternatyvaus finansavimo rinką užtikrinant likvidumą, nei imtųsi šio darbo pati. Tai, kad toks procesas veikia efektyviai, iliustruoja ir mūsų dabartinis bendradarbiavimas su INVEGA. Pavyzdžiui, užpernai per „Finbee Verslui“ platformą išdavėme net 71 mln. eurų paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, pernai – bene 4,5 mln. Eur paskolų pagal valstybės remiamą programą „Alternatyva“. Lengvatines paskolas pagal tam tikras dabar galiojančias priemones išduodame iki šiol“, – teigė jis.
Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija
Pagrindinė problema, kurią, pasak Finansų ministerijos, siekiama spręsti konsoliduojant nacionalines plėtros įstaigas – nepakankamas finansavimas rinkos trūkumui padengti. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių NPĮ (VIPA, INVEGA, VIVA ir ŽŪPGF) valdomas portfelis sudaro 4,2 mlrd. eurų, kai išankstiniai vertinimai rodo, kad rinkos trūkumas 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,5 mlrd. eurų, o pratęsus jį iki 2027 m. – dar bent 4,3 mlrd. eurų.
Be to, Lietuvoje vidutinis finansinių priemonių sverto efektas (pritrauktos privačios investicijos) tesiekia 1,7, kas rodo, jog esamas modelis nepakankamai efektyvus – veikiant atskiroms NPĮ neišnaudojamas privačių lėšų pritraukimo potencialas.
Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija – konsolidavus NPĮ, siekiama aktyviau diversifikuoti finansavimo šaltinius ir fokusuotis į privačių bei institucinių investuotojų pritraukimą.
Be to, šiuo metu visos minimos agentūros veikia pagal skirtingas strategijas, turi atskirus valdymo modelius ir finansavimo šaltinius. Ministerija pažymi, kad trūksta tvarios ir vieningos Lietuvoje veikiančių NPĮ investavimo strategijos, kuri leistų optimaliai planuoti ir valdyti investicijas skirtinguose sektoriuose, užtikrintų jų sinergiją ir tikslingai nukreiptų investicijas strategiškai svarbių projektų finansavimui.
