Socialinė apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė BNS sakė, kad Valstybinei darbo inspekcijai numatoma pavesti sukurti elektroninį registrą darbdavių, kurie yra pažeidę sąžiningo įdarbinimo nuostatas. Toks registras pasitarnautų operatyviai gaunant informaciją europinės paramos skirstytojams, kurie galėtų riboti tokios paramos skyrimą sąžiningo įdarbinimo principus pažeidusiems asmenims.
"Europinėje direktyvoje yra numatyta, kad sankcijos turi būti atgrasančios. Ruošiant šio įstatymo projektą dėl to, kad reikia baigti įdarbinimą šešėlyje, vokelius, sutarė tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai. Už nelegalų įdarbinimą yra numatoma tiek baudžiamoji atsakomybė, taip pat pasiūlyta kitų priemonių", - BNS sakė viceministrė.
Vyriausybė pasitarime pirmadienį ketina svarstyti Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektą. Įstatymas padėtų šaliai, nors ir pavėluotai, įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimą įteisinti būtiniausius standartui nelegaliai dirbančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams. Tai turėjo būti padaryta 2011-ųjų iki liepos 20 dienos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės teigimu, jei Seimas šio įstatymo projektui pritartų, Valstybinė darbo inspekcija internete sukurtų darbdavių, kurie nelegaliai buvo ką nors įdarbinę, registrą.
"Toks registras būtų kuriamas, jeigu Seimas priimtų Nelegalaus darbo draudimo įstatymą", - sakė A.Mikalauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pranešė BNS, kad vienas iš svarbiausių pakeitimų - įdarbinant tiek ES, tarp jų ir Lietuvos, tiek trečiųjų šalių piliečius, reiktų pranešti apie tai prieš dieną, iki jiems pradedant dirbti. Jeigu darbdaviai samdys trečiųjų šalių darbuotojus, turės pranešti apie jų įdarbinimą, turėti leidimo gyventi Lietuvoje kopiją, prižiūrėti, kad dirbtų nurodytą leidime darbą.
Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte numatomos finansinės sankcijos darbdaviams - tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, nurodė projektą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šio įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta bauda ir kai įdarbinamas ES, ir kai trečiosios šalies pilietis. Juridiniams asmenims, kurie leido dirbti nelegalų darbą, taikoma nuo 3 iki 10 tūkst. litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.
Už nelegalų įdarbinimą numatomas ir apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose iki 5 metų, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant ir europinę paramą, iki 5 metų, reikalavimas sugrąžinti dalį tokios paramos. Taip pat už nelegalų įdarbinimą numatoma bausti įpareigojant nelegaliai dirbusiam darbuotojui išmokėti priklausantį atlyginimą, ne mažesnį kaip minimalios mėnesio algos dydžio už mažiausiai tris mėnesius, nuo šių sumų sumokėti visus mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, padengti žmogaus grąžinimo į kitą valstybę išlaidas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų teigimu, nuobaudos bus taikomos ir fiziniams asmenims, kurie nelegaliai įdarbins žmones namų ūkio paslaugoms teikti.
Numatoma, kad jei šio įstatymo reikalavimų pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaryta žalos asmenims, jų interesams, arba ši žala geranoriškai atlyginta, pažeidimas nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei, o teisės aktų reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, nuobaudas skiriančios institucijos turi teisę neskirti nuobaudų, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis.