Vyriausybė trečiadienį pritarė subsidijų koncepcijai, kuri skirta labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Po to dar turės būti tvirtinamas paramos aprašas.

Po derybų su socialiniais partneriais koncepcija pakito nuo pirminių pasiūlymų. Dabar numatoma, kad į paramą galės pretenduoti tos įmonės, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau (anksčiau buvo daugiau nei 60 proc. kritimas)

Taip pat padidintas didžiausias galimas skirti subsidijų dydis iki 350 tūkst. eurų (anksčiau buvo 100 tūkst. eurų).

Nebebus vertinamas pelno sumažėjimas ir darbuotojų skaičiaus pokytis. Tačiau įtraukiami nauji reikalavimai, susiję su IBAN sąskaitos turėjimu, įmonės turės būti pateikusios pelno, gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 metus.

„Paramos lubos bus skaičiuojamos vienam pareiškėjui“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir paaiškino, kad nebebus bus vertinamas dalyvavimas grupėse.
Aušrinė Armonaitė

Trys būdai paramai gauti

Anot A. Armonaitės, išmokos bus apskaičiuojamos trimis būdais.

„Pirmas būdas, kaip ir anksčiau, yra susietas su gyventojų pajamų mokesčiu ir apyvartos kritimu. mes vis dar laikomės ir Lietuvos banko ir kitų rekomendacijų paramą skirstyti pagal sumokėtus mokesčius“, – sako A. Armonaitė.

Šiuo atveju, jei įmonės apyvarta krito 50 proc., ji galės atgauti 50 proc. 2019-ais metais sumokėto GPM, o jei krito daugiau – atitinkama dalimi susigrąžinamas GPM didės.

Subsidija bus teikiama įmonėms, kurių ekonominės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta nuo koronaviruso (COVID-19 ligos) sumažėjo ne mažiau kaip 50 proc. Lyginamas laikotarpis: 2020-11-01–2021-01-31 laikotarpio apyvarta su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu. Jeigu veikla buvo uždrausta po 2020 m. lapkričio 30 d., apyvartos kritimo lyginimo laikotarpis yra 2020-12-01–2021-01-31 su 2019 metų atitinkamo.

Šiuo atveju, subsidijos dydis priklauso nuo įmonės ekonominės veiklos vidutinio vieno mėnesio apyvartos kritimo ir sumokėto 2019 m. gyventojų pajamų mokesčio, bet ne daugiau kaip 350 000 Eur vienam pareiškėjui.

„Antras būdas – bus galimybė padengti iki 70 proc. nepadengtų kaštų, tačiau tam bus reikalingas audtas. auditą bus galima pasidaryti po išmokos gavimo“, – paaiškino A. Armonaitė

Antru atveju, subsidijos dydis negali viršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų išlaidų, bet ne daugiau kaip 350 000 Eur vienam pareiškėjui.

„Trečias būdas – kreiptis dėl pastoviųjų kašto padengimo be audito, jei nuomos sutartis registruota Registrų centre“, – sako A. Armonaitė.

Tokiu atveju subsidijos dydis sudaro iki 70 proc. nepadengtų pastoviųjų išlaidų, bet ne daugiau kaip 40 000 Eur.

A. Armonaitė paaiškino, kad nepadengtais nuomos kaštais gali būti nuoma ir panašios sąnaudos.

„Esame priversti tęsti karantiną, ir išryškėjo ypatingai paveikti sektoriai, kurių dar, deja, negalime atidaryti, nors to norime, ir to sieksime“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Numatytas biudžetas padidintas 50 mln. eurų, iki 120 mln. eurų. Papildomos lėšos nukreiptos iš pirmojo paramos paketo, kuriame verslas kreipėsi dėl mažesnės paramos, nei skirta.

Anksčiau skelbta, kad nauja parama galėtų startuoti balandžio 14 dieną. Paraiškas priims Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (52)