„Tikėjomės ir žinojome, kad tos iniciatyvos bus teikiamos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didesnė dalis teikiamų priemonių tikrai siejasi su Vyriausybės programos svarbiomis nuostatomis“, – Eltai sakė L. Savickas, pabrėždamas, kad nuoseklus NPD didinimas buvo viena pagrindinių Vyriausybės nuostatų skelbiant struktūrinę mokesčių reformą.
„Originaliai planuota buvo, kad šiemet tas dydis ir bus 400 eurų. Praėjusių metų pabaigoje, formuojant ir priimant biudžetą, buvo pasiektas kompromisas tą dydį didinti 50 eurų, iki 350 eurų. Dabartinis prezidento siūlymas pilnai atitiktų ankstesnes Vyriausybės nuostatas. Pasiektų tikslinę auditoriją, kas yra mažiausi pajamų gavėjai. Siekiant ekonomikos skatinimo, tai yra būtent ta auditorija, kuri, gavusi papildomas lėšas, yra labiausiai tikėtina, jas išleis ir prisidės prie ekonomikos skatinimo“, – teigė L. Savickas.
Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo teigimu, Prezidentūros siūlymas dėl vienkartinių išmokų vaikams taip pat atitinka Vyriausybės principines pozicijas.
„Papildomos vienkartinės išmokos, susietos su skirtingose situacijose esančiais vaikais, vieniems – 120, kitiems – 200, kiek kol kas tenka matyti siūlymus, matyt, irgi iš esmės atitinka numatytas Vyriausybės principines pozicijas ir programines nuostatas dėl vaiko pinigų“, – sakė jis.
Vis dėlto, L. Savicko nuomone, trečioji nuostata, susijusi su GPM mažinimu, reikalauja didžiausios diskusijos.
„Tikslas teikiamų siūlymų labai teisingas ir svarbus, šioje situacijoje būtina ieškoti efektyvių ir greitų priemonių ekonomikos skatinimui. Vyriausybė yra pateikusi ne vieną jų. Tačiau priemonė taip pat yra žymi savo finansine išraiška. Suma mokesčių neatitikimo vien šiemet galėtų viršyti 300 mln. eurų“, – Eltai sakė L. Savickas.
„Matome tam tikrą riziką, kurią turėtume aptarti, kad dažnai nutinka, jog laikino galiojimo priemonės tampa ilgalaikėmis priemonėmis.
Išlikus sumažintam GPM tarifui, kitais metais galima rizika, kad neatitikimai pajamų būtų dar didesni, galėtų siekti preliminariai 800 mln. eurų“, – tęsė jis.
Vyriausybės atstovo teigimu, labai svarbu diskutuoti dėl priemonės efektyvumo su ekspertais.
„Daugelis pabrėžia, kad skatinti ekonomiką efektyviausia per mažesnių pajamų asmenis, kadangi jie yra labiau linkę dėl savo asmeninės finansinės situacijos gautas pajamas išleisti, o didesnių pajamų asmenys gali leisti savo lėšas atidėti, dėl to efektyvumas lėšų gali būti mažesnis. Tačiau tikslas išlieka labai svarbus, todėl Vyriausybė ir, manau, Seimo dauguma, pasiryžusi diskutuoti“, – sakė L. Savickas.
ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlys Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.
Taip pat G. Nausėda teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).
Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.
Anot prezidento, tokiu būdu mažiausiai pajamų gaunančias šeimas parama pasiektų trimis kanalais – laikinai mažinant pajamų mokesčius dirbantiesiems, didinant NPD ir skiriant papildomas vienkartines išmokas vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų.
