„2024-ieji bus lemiami metai, per juos tikimasi dar daugiau geoekonominės įtampos – nuo Raudonosios jūros iki Taivano sąsiaurio – o tai taip pat reiškia dažnesnius tiekimo grandinių sutrikimus ir didesnį nestabilumą energijos rinkose, – sakė ji Hamburge vykusioje klimato konferencijoje. – Tarptautinė konkurencija tampa vis sunkesnė. Tai nauja norma, su kuria turime tvarkytis“.
Dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai taip pat verčia Europą susitelkti „kaip niekada anksčiau“, siekiant įveikti kylančius iššūkius.
Jos vertinimu, 27 valstybių blokas greitai reagavo, kai prireikė sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Susiklosčiusi neeilinė situacija lėmė, kad šiais metais ES greičiausiai pagamins daugiau elektros iš vėjo bei saulės energijos nei iš dujų.
Tačiau U. von der Leyen sakė, kad energijos kainos turi toliau mažėti, ir ji paragino priimti „teisingus investicinius sprendimus“, kad tai įvyktų.
Europos pramonės sektoriai smarkiai nukentėjo nuo Rusijos karo Ukrainoje, dėl kurio sutriko tiekimo grandinės ir išaugo energijos kainos, sukeldamos ilgalaikę infliaciją.
Prie sunkumų, su kuriais susidūrė verslai, prisidėjo ir Irano remiamų hučių sukilėlių Jemene išpuoliai prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje. Atsakydamos į tai, Didžioji Britanija ir JAV smogė hučių taikiniams.
Taivane išrinkus naują prezidentą iš Demokratinės pažangos partijos, kuri atmeta Kinijos pretenzijas į salą, taip pat kilo nuogąstavimų dėl naujų neramumų Rytų Azijoje.
