Vokietijos ekonomika pirmą ketvirtį susitraukė 0,3 proc., o ankstesnį ketvirtį valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo nusmukęs 0,5 proc. Kaip rašyta Eltoje, nors balandį užfiksuotas eksporto atsigavimas, teigiama, kad mastas „yra pernelyg mažas, kad mus pradžiugintų“, pareiškė banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski. Jis nurodė, kad nors prekyba anksčiau buvo laikoma stipriu ir atspariu Vokietijos ekonomikos „augimo varikliu“, dabar situacija yra kitokia.
Ekonomistas perspėjo, kad numatomas JAV ekonomikos sulėtėjimas, besitęsiančios trintys tiekimo grandinėse ir didėjantys Kinijos pajėgumai gamintis nuosavas prekes paveiks Vokietijos eksportą.
Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai šių metų perspektyvas vadino miglotomis ir prognozavo stagnaciją. „Lietuvos pramonei, eksportuojančiai į Vokietiją, tai – nerimą keliantys signalai, neprognozuojantys greito atsigavimo“, – rašyta pranešime.
Metai turėtų užsibaigti augimu
Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ Vokietijos IT bendrovės Lietuvoje „Birkle IT Lithuania“ generalinis direktorius, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų viceprezidentas Kęstutis Bagdonavičius teigė, kad ekonomikos sulėtėjimas – normalus ciklas.
„Šiais metais Vokietijoje, įvairių šaltinių vertinimu, ūkio augimas yra prognozuojamas nuo 0,2 iki 0,6 procentų. Pati Vyriausybė planuoja augimą iki 0,4 procentų. Ekonominis tyrimų centras Miunchene prognozuoja iki 0,5 procentų augimą. Tai, pirmiausia, yra svarbu suprasti, kad, vis dėlto, ūkis Vokietijos šiais metais prognozuoja augti. Antras dalykas, tai, kad mes šiandien turime recesiją Vokietijoje, po dešimties metų augimo – tai yra normalus ūkinis ciklas. Bet prognozės yra teigiamos.
Turint omenyje, kad Vokietijos ūkis labai stipriai priklauso nuo pačios industrijos, nuo pramonės, o likusi dalis priklauso paslaugoms, tai, aš manau, kad paslaugų sektorius atsigaus III-IV ketvirtyje, o tos nuotaikos, kurios yra industrijoje, jos, manau, IV-ame ketvirtyje taip pat turės jau teigiamos įtakos. Vis dėlto, mažiausias augimo tikslas yra bent jau iki 0,2, bet, manau, neigiamo neturėtų būti“, – teigė pašnekovas.
Sunkumai dalyje sektorių
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė laidoje komentavo, kad niūresnės nuotaikos rinkoje jaučiamos – Vokietijoje verslui sunku rasti darbuotojų, įgyvendinti užsakymus. Tačiau neramumai iki mūsų gali ir neatsiristi, nes jie jaučiame ne visuose sektoriuose.
„Turint galvoje tokį faktorių, dabar, galbūt, šiek tiek atslūgsta visa ta situacija, kad visi neramiai dairosi į geopolitinę padėtį, tai kol kas Lietuvos gamintojai turi pakankamai užsakymų ir, manau, kad ta banga galbūt ir neatsiris, nepajusim, kad yra mažai užsakymų. Tikrai taip nėra. (...) Ką mes matėm per pandemiją, tai tikrai buvo pramonei didžiulis šaltas dušas, paskui prisidėjo dar ir karas. Tai tas pirmas šaltas dušas jau kaip ir praėjo. Buvo daryta Vokietijos prekybos pramonės rūmų apklausa, apklausta 21 tūkst. Vokietijos įmonių, iš jos matosi, kad tikrai situacija yra stabili. Be abejo, negalima apibendrinti – yra šakos, kurios tikrai labai kenčia dėl energijos kainų, sakykim, chemijos pramonė, stiklo pramonė, popieriaus pramonė. Tikrai dideli iššūkiai kyla šioms įmonėms, bet yra sektoriai, kur kaip, pavyzdžiui, atstovauja Kęstutis, informacinių technologijų, paslaugų – tai nuotaikos ten tikrai geros“, – tvirtino A. Gurinskienė.
Anot jos, tarp Lietuvos ir Vokietijos yra nemažas panašumas.
„Abidvi šalys yra priklausomos nuo eksporto. Sakykime, jeigu bendra konjunktūra šiek tiek svyruoja arba nėra tokia labai optimistinė, tai mes, iš esmės, sėdime vienoje valty. Tai gali būti, kad ta valtis šiek tiek svyruoja, bet tikrai Vokietijos verslas nėra paremtas gigantais. Pagrindas Vokietijos ekonomikos yra smulkios ir vidutinės įmonės. Ir mūsų įmonės – tai jų klientai. Tai toms įmonėms, kai kurių šakų, tikrai neblogai sekasi.
Be abejo, ką rodo apklausos, kad, sakykim, statybų pramonė patiria iššūkius. Statybų pramonė yra susijusi su mūsų baldų pramone, nes mūsų vienas iš pagrindinių produktų, ką eksportuojame į Vokietiją, yra baldai. Tai, vėlgi, atsirita ta banga, bet tiesiog reikėtų pragyventi tą situaciją, nes, kaip mes ir matom, laukiam augimo“, – aiškino A. Gurinskienė.
Ekonomistai skelbė, kad 2023 m. I ketvirtį vartojimas Vokietijoje pastebimai sumažėjo maisto produktų ir gėrimų, drabužių ir avalynės, taip pat – baldų sektoriuose.
„Sumažėjęs vartojimas, galbūt, yra vartotojų lūkesčiai šiek tiek nužeminti. Jie patys, jeigu pažiūrime apklausas ir tą situaciją, kurią turėjome rudenį, kai galvojome, kaip čia išgyventi žiemą ir jei nebus dujų, kam duoti tas dujas: ar gyventojams šildyti, ar pramonei duoti – ta situacija yra visiškai išspręsta ir dabar dujų rezervuarų ateinančiai žiemai jau du trečdaliai yra užpildyti.
Tai mes tos šoko terapijos kaip ir neturėtume pajusti. Tai žmonių lūkesčiai – jie stengiasi šiek tiek mažiau vartoti, dėl pakilusių kainų galbūt, bet, iš tikrųjų, mes irgi eksportuojame nemažai drabužių ir maisto produktų, tai gali būti, kad šiek tiek sulėtės, bet kažkokio ypatingo kritimo mes neprognozuojame“, – aiškino moteris.
Įtaką daro ir lėtesnis Kinijos atsigavimas
„Coface“ analitikai rašė, kad Vokietijos eksportas į jos didžiausią prekybos partnerę, Kiniją, vis dar mažėja, net ir pasibaigus „nulinio Covid“ politikai. Teigta, kad prireiks laiko, kol Vokietijos automobilių ir mašinų gamybos įmonės pajus Kinijos ekonomikos atsigavimą.
„Pagal Vokietijos industrinės pramonės asociacijos vadovo nuomonę, tai Kinija buvo, yra ir išliks pagrindinė Vokietijos rinka. Jeigu pažiūrėti Kinijos rinkos plėtrą, tai atsigavimas yra žymiai lėtesnis, nei buvo prognozuota. Jeigu žiūrėti į struktūrą – tai paslaugų rinka Kinijoje atsigauna greičiau nei planuota, tačiau gamyba ne. Tai natūralu, kad tai turi tiesioginę įtaką Vokietijai, kur Kinija ir Europos Sąjungos šalys yra pagrindinės rinkos, taip pat ir Amerika.
Iš kur tas Vokietijos augimas arba pozityvesnis matymas yra? Tai iš dviejų šaltinių: vienas šaltinis yra pačios valstybės finansavimas ir išlaidos gynybos sistemai 2023 ir 2024 metais išaugusios, o antras dalykas yra investicijos į energetinę reformą, kuri vyksta Vokietijoje. Trečias šaltinis, vartotojų nuotaikos ilgalaikiu požiūriu išlieka teigiamos. Tai tos yra trys priežastys, kodėl Vokietijos ūkio augimas šiais metais prognozuojamas teigiamas ir kitais metais, jau 2024 metais, bus siekiama, kad jis pasiektų 2022 metų lygį“, – aiškino K. Bagdonavičius.
Vokietijos investicijų Lietuvoje netrūksta
Tuo tarpu Lietuvos verslo santykiai su Kinija, jau nebe pirmi metai šlubuoja. Dar 2021 metų gruodį Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai kreipėsi į mūsų šalies Vyriausybę su įspėjimu dėl Kinijos įvestų ribojimų Lietuvai. Kyla klausimas, at Vokietijai vis dar naudinga investuoti Lietuvoje?
„Kinija yra labai svarbus žaidėjas Vokietijai, bet mes turime, bendrai Europoje po pandemijos, tą matymą, kokia gali kilti rizika, jeigu laivas užstringa ir nebeįmanomas transportas arba trūksta lustų. Tai yra bendra tendencija, kad strategiškai svarbių prekių gamyba turi vykti Europoje. Tai yra mūsų nepriklausomybė.
Tai, aš manau, kad Lietuva iš to gali išlošti, bent investicijų prasme. Mes niekada nekonkuravome su Kinija, nes mes nesame serijinių gaminių gamintojai. Mūsų pranašumas kaip tik yra tas, kad mes dirbame labai greitai, labai kokybiškai ir visa ekonomika eina link kliento, mes norime ateičiai turėti produktus, sukurtus būtent mums. Ne serijinius gaminius, o būtent mums. Tai Lietuva, manau, turi tikrai labai didelius šansus“, – teigė A. Gurinskienė.
Pasak K. Bagdonavičiaus, Vokietija Lietuvoje yra investicijų lyderė.
„Iš beveik 30 mlrd. investicijų, akumuliuotų Lietuvoje, 5,6 mlrd. investicijų yra atlikta Vokietijos. Tai yra savotiškas garantas Lietuvai iš Vokietijos pusės ir tikrai džiugus pasiekimas.
Situacija Lietuvoje su investicijomis, būtent iš Vokietijos, yra gera arba labai gerai, tačiau norisi jos puikios. Visada norisi daugiau investicijų, tai čia mes dar turime tą darbą padaryti. Vienas iš kertinių dalykų yra būtent darbo jėgos, kuri mokėtų vokiečių kalbą stoka ir antras dalykas – susisiekimas su Vokietija yra ribotas. Kita vertus, dėl investicijų plėtros, tos įmonės, kurios buvo pasitvirtinusios plėtros programą savo, jos plėtrą, investicijas atlieka, sėkmingai įgyvendina. Mes turime taip pat Lietuvoje dar tas infrastruktūros sąlygas pagerinti“, – aiškino K. Bagdonavičius.
A. Gurinskienė komentavo nematanti jokios rizikos Lietuvai dėl dabartinės padėties.
„Birželio 1 dieną Vokietijoje buvo 771 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai yra didžiulė paklausa darbuotojų. Tai mes galime pasiūlyti, sakykim, dalį, bent mažą dalį tų darbuotojų čia, mūsų šalyje. Bet tam reikalinga, vėlgi, švietimo reforma, profesinis mokymas, pameistrystės mokymas, vokiečių kalba – specialistų ruošimas. Tai mes turime puikiausias sąlygas įšokti į tą traukinį ir prisivilioti“, – tikino A. Gurinskienė.
Dažnai svarstoma, kad kai kurios didelės įmonės dairosi pigesnių darbo jėgos šalių. Ar Lietuva nėra tapusi per brangia?
„Lietuva tikrai nėra pigi šalis, o ji yra labai lanksti ir gebanti darbuotojui kurti vertę. Dėl to atsidavimo, gebėjimo kurti vertę ir lankstumą, būtent žmonės arba būtent paklausa Vokietijoje egzistuoja ir yra. Mes nesame pigiausi, tikrai ne. Tuo ir nesiekiame būti. Aš džiaugiuosi, kad Lietuvoje žmonės geba kurti vertę ir užsidirbti“, – teigė K. Bagdonavičius.
