Bendra visų šiuose sektoriuose vykdančių veiklą mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių suma pernai, lyginant su 2017 metais, išaugo 87,3 mln. eurų (beveik 9,5 proc.).
„VMI kontrolės išteklių koncentravimas į rizikingiausias sritis pasiteisina ir duoda teigiamų rezultatų. Pastebima, kad dėl stebėsenos ir kontrolės priemonių didėja ne tik VMI akiratin pakliuvusių įmonių, bet ir visų atitinkamų sektorių mokesčių mokėtojų elgsena ir tai atsispindi jų veiklos rezultatuose“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
2018 metais skirtingų priemonių taikymui statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos ir prekybos sektoriuose iš viso buvo atrinkti 1,7 tūkst. mokesčių mokėtojų.
Skaičiuojama, kad kontroliuotų mokesčių mokėtojų PVM prievolė išaugo 3,9 karto arba 23,7 mln. eurų (visų mokesčių mokėtojų kontroliuotuose sektoriuose PVM prievolės augimas – 5 proc.), o GPM prievolė, susijusi su A klasės darbo užmokesčio išmokomis, padidėjo 16,8 proc. arba 3,3 mln. eurų (visų mokesčių mokėtojų kontroliuotuose sektoriuose GPM prievolės augimas – 12,5 proc.).
Kontroliuotų mokesčių mokėtojų PVM atotrūkis per 2018 metais, lyginant su 2017 metais, sumažėjo 4,1 proc.
Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad sprendimas minėtiems sektoriams skirti papildomą dėmesį pasiteisino.
„Pavyzdžiui, statybose nustatėme 141 neteisėto darbo atvejį. Tai rodo, kad šešėlis yra pakankamai didelis ir turime tiek mes, tiek kitos institucijos, ką veikti. Ši ir kitos sritys, kaip prioritetinės išlieka ir 2019 metams“, – sakė ji.
E. Ramanauskienė papasakojo, kad daugiausiai dėmesio skiriama ir pažeidimų pastebima Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionuose.
„Kalbant apie viešąjį maitinimą, daugiausiai pažeidimų išryškėja didžiuosiuose miestuose, dėl to kad ir verslo juose yra daugiau. Automobilių prekyba vykdoma Kaune, Tauragėje, Marijampolėje. Kur verslas koncentruojasi, ten daugiausiai pažeidimų“, – dėstė ji.
Pajamos padidėjo 752 mln. eurų
VMI vadovė Edita Janušienė pasakojo, kad pastaraisiais metais pastebimas pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio sumažėjimas.
„2018 metais mūsų užduotis buvo įvykdyta, į biudžetą įskaičiuota ir 130 mln. eurų šešėlinių pajamų sumažinimo. Praėjusiais metais mūsų surinktos pajamos padarė labai ženklų pokytį, nepamenu tokio per pastarąjį 10 metų, t.y. plius 752 mln. eurų. Liūto dalis atitenka Vilniaus regionui.
Vieni ekonomistai sako, kad šešėlinė ekonomika sudaro 15 proc., kiti – kad 23–24 proc. Mes skaičiuojame PVM atotrūkį. T.y. skirtumas tarp teoriškai galimo surinkti PVM ir to, ką pavyksta surinkti.
2012 metais beveik trečdalis PVM buvo šešėlinis, tai dabar turime penktadalį. Kasmet po vidutiniškai 2 proc. paimame iš šešėlio.“, – žurnalistams sakė ji.
E. Janušienė dar pridūrė, kad didėjo ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimas.
„Planas viršytas galbūt neženkliai – 1,3 proc. – tačiau grąžinimai pernai sudarė 30 proc. daugiau nei įprastai, t.y. beveik 120 mln. eurų. Dar 2,3 mln. eurų – pirmą kartą VMI istorijoje priminėme, kad gyventojai turi galimybę pasinaudoti lengvata“, – sakė VMI vadovė.
Primena apie galimybę atsiskleisti
Šiais metais VMI išteklius ir toliau skirs pajamų neapskaitymo ir mokesčių vengimo rizikų mažinimui keturiuose prioritetiniuose sektoriuose, taip pat verslo sandoriams elektroninėje erdvėje ir elektorinėmis priemonėmis, pelno mokesčio, PVM vengimui ir sukčiavimui, mokesčių mokėtojų, kurie nepasinaudos vienintele pusmečio galimybe deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir sumokėti mokesčius be baudų ir delspinigių, kontrolei.
„Pirmąjį šių metų pusmetį mokesčių administratorius nepradeda naujų mokestinių patikrinimų ir sudaro sąlygas mokesčių mokėtojams atsiskleisti patiems. VMI plėtoja išmaniąją mokesčių administravimo sistemą i.MAS, naudoja kitas šiuolaikines IT technologijas, disponuoja faktiškai visa valstybės turimų registrų bei valstybės institucijų turima informacija bei duomenimis, kurių dėka mokesčių slėpimo atvejus identifikuoti darosi paprasčiau. Tikimės, kad verslas ir gyventojai įsiklausys į raginimą ir pasinaudos unikalia galimybe“, – sakė A. Klerauskas.
Gyventojų susidomėjimą vienintele galimybe atsiskleisti ir praeity pamirštus mokesčius sumokėti be delspinigių ir baudų rodo tai, jog šiais metais VMI telefonu šia tema jau sulaukė beveik 600 skambučių, o savarankiškai VMI svetainėje ir www.kiek.lt informacijos ieškojo 9 tūkst. mokesčių mokėtojų.
Apie tai, jog gyventojai ir įmonės naudojasi galimybe, byloja ir tai, jog pagal mokesčių mokėtojų pateiktus prašymus jau sudaryti 135 periodinių mokėjimų grafikai 665 tūkst. eurų sumai.
VMI primena, kad deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be delspinigių ar baudų visi mokesčių mokėtojai (ir gyventojai, ir įmonės, jei jie nėra bankrutuojantys, bankrutavę ar restruktūrizuojami) gali iki liepos 1 dienos.
Mokesčių mokėtojai turi pateikti arba patikslinti savo deklaracijas už pasirinktus 2014–2018 metų arba, jei pageidauja, už visus 5 metus ir deklaruoti anksčiau pamirštas pajamas. Net ir tais atvejais, kai VMI mokestinius patikrinimus pradėjo dar 2018 metais ir šiuo metu jie nėra baigti, mokesčių mokėtojai vis tiek turi teisę būti atleisti nuo delspinigių, jei pateiks ar patikslins deklaracijas iki patikrinimo akto surašymo.
E. Ramanauskienė sakė, kad po liepos 1 dienos VMI keis savo taktiką, bus griežtesni ir atlikinės daugiau kontrolės veiksmų, identifikavę tuos, kurie galėjo, bet nepasinaudojo suteikta galimybe.
„Mokesčių administratorius turi pakankamai daug informacijos apie nuslėptas pajamas. Gauname informaciją tiek iš užsienio administratorių, tiek iš bankų. Skirsime dėmesį, kad tos pajamos būtų deklaruotos, bet tada jau su prievolėmis“, – sakė ji.
