Šiuo metu minimi mokesčiai gerokai skiriasi: GPM yra 24 proc., PVM – 18 proc., įmonių pelno mokesčio – 15 proc.
Tačiau dabartinėje mokesčių sistemoje yra bent 12 prekių grupių taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, o kai kurios gyventojų gaunamos pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu.
„Dabartiniu metu aš susilaikyčiau nuo PVM tarifo padidinimo, pirma panaikinkime lengvatas, šis žingsnis būtų mažiau skausmingas, bet efektyvus. PVM didinimas, be abejo, turėtų tikrai nemažą įtaką infliacijai. Dabartinėmis sąlygomis tai būdų labai didelis smūgis vartotojams", – DELFI sakė V. Klyvienė.
Finansų ministerijos skaičiavimu, vien PVM lengvatų panaikinimas leistų sutaupyti iki 0,5 mlrd. Lt.
„PVM lengvatų naikinimas būtų racionalus žingsnis. Dar klausimas, ar šios priemonės įvedimas turės didelę įtaką vartojimo kainų padidėjimui, nes ekonomikos lėtėjimo metu, didėjant konkurencijai ir kovai dėl vartotojo, paslaugų teikėjai padidėjusių išlaidų dėl PVM lengvatos panaikinimo gali ir neperkelti į galutinę kainą", – svarsto analitikė.
Ji priminė, kad ir Estijoje, planuojant ateinančių metų biudžetą, buvo svarstytas PVM tarifo didinimas, tačiau apsistota ties idėja tik atsisakyti šio mokesčio lengvatų.
Analitikės nuomone, pajamų tarifo suvienodinimas yra sveikintinas ir svarstytinas žingsnis, tačiau prieš tai esą reikėtų suvienodinti „Sodros" įmokų tvarką, pavyzdžiui, šiuo metu žemdirbiai yra beveik nuo jo atleisti, gaunantys autorinius atlyginimus šio mokesčio taip pat nemoka.
GPM ir pelno mokesčio tarifo suvienodinimo keliu, anot V. Klyvienės, eina ir Estija. Be to, mūsų verslas ankstesniais metais pelno mokesčio kartu su šiemet išnykusiu socialiniu mokesčiu sumokėdavo 18 proc.
