„Turbūt svarbiausias dalykas, ką akcentavome, tai – aiškumas planavimui. Įsigijimo ir poreikio detalizavimui, kad pramonė žinotų, kas bus, kam reikia ruoštis, į kurią pusę eiti, į kurią pusę kurti technologijas, kad jos būtų reikalingos.
Savo ruožtu jos galėtų paskui būti nuperkamos ir panaudojamos, – Prezidentūros spaudos konferencijoje po diskusijos „Lietuvos gynybos pramonės plėtra: problemos, sprendimai, perspektyvos“ sakė jis.
A. Vizbaras dar sakė akcentavęs technologinės autonomijos įgyvendinimą, kuriame gynybos pramonė dalyvauja kaip esminis žaidėjas.
„Kad Lietuvoje būtų akcentuojama galimybė gaminti, aptarnauti ir tiekti technologijas krizių metu, kad nepriklausytume nuo tiekimo grandinių. Šiuo atžvilgiu akcentavome, kad labai svarbu vietinę pramonę įtraukti į didžiuosius pirkimus – tiek kaip tam tikro kontrakto dalies įgyvendinimą, aptarnavimą ir pan.
Tai mūsų pramonei suteiktų konkurencingumo, atvertų kelią į tarptautines rinkas, globalias tiekimo grandines, – dėstė jis. – Kitas akcentas – šiandien veikiantis inovacijų skatinimo modelis nėra labai tvarus, išsakėme pastabas kaip tai galėtų veikti tvariau.“
„Brolis Semiconductors“ atstovas dar pastebėjo, kad šiandien Lietuvoje pažangiųjų ir aukštųjų technologijų pramonėje yra kelios nišos, kur šalis yra stiprus žaidėjas.
„Kitas kompetencijas būtų galima vystyti“, – pridūrė A. Vizbaras.
