„Vien praėjusiais metais Europos investicijų bankų grupė Lietuvos projektams dedikavo apie 1 mlrd. eurų. Tai yra apie 2 proc. Lietuvos BVP. Tai yra išties svarus finansinis prisidėjimas prie ekonomikos transformacijos ir atsigavimo. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Europos garantijų fondą matome kaip ES solidarumo ženklą švelninti COVID-19 pandemijos padarinius, kad įmonės turėtų pakankamai likvidumo priemonių krizei įveikti ir galėtų toliau tvariai augti ir vystytis“, – penktadienį po sutarties pasirašymo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė laikosi pozicijos, kad Lietuvos ekonomika atrodo gerai, kadangi 2020 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) nukrito vos 0,1 proc., o praėjusiais metais šalies ūkis augo beveik 5 proc. Tačiau kartu ji pažymi, kad tam tikros įmonės vis dar jaučia koronaviruso nulemtus neigiamus padarinius. Pirma, G. Skaistė akcentuoja, kad nemaža dalis įmonių susiduria su tiekimo grandinių trikdžiais.
„Yra sutrūkinėjusios globalios tiekimo grandinės, kurios yra susijusios su kitomis šalimis ir jų uždaromais uostais, kartais ir neveikiančiais geležinkeliais. Galima sakyti, kai kurios įmonės tiesiog susiduria su likvidumo problema dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių ir joms dažniausiai reikalingos apyvartinės paskolos tam, kad jos galėtų naudoti savo einamuosius resursus dabar ir nepatirti trukdžių, kurie galbūt yra visiškai nereikalingi“, – aiškino ministrė, kartu pažymėdama, kad dalis įmonių dėl karantino suvaržymų taip pat patyrė didelių nuostolių.
„Kita dalis įmonių yra įmonės, kurių veikla buvo šiek tiek suvaržyta, ypač karantino metu. Patirti didžiausi nuostoliai, turbūt apyvartų kritimai buvo po keliasdešimt procentų, ir taip pat matome, kad vis dar esantys kelionių ribojimai atskiriems sektoriams yra paveikūs ir tikrai yra ekonomikos sektorių, kurie kenčia nuo pandemijos, nepaisant to, kad bendrąja prasme viskas atrodo tikrai gerai“, – tvirtino G. Skaistė.
VIVA vadovas: siūlomi finansavimo sprendimai sukonstruojami, atsižvelgiant į įmonės situaciją
Tuo metu VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas akcentavo, kad pirmą kartą jo vadovaujamos įstaigos teikiama parama bus nukreipta į stambų verslą. Jis pažymi, kad finansavimas bus teikiamas lanksčiai, nenustačius iš anksto numatytų kriterijų.
„Iš principo mes dirbame ir esame atviri visoms įmonėms, kurios susidūrė su pandemijos iššūkiais ir kurios atitinka vidutinės, stambios įmonės kriterijų. Šis bendradarbiavimas reiškia, kad įmonės gaus Europos investicijų banko siūlomas garantijas. Tokiu būdu mes teikiant finansavimą galėsime tai daryti drąsiau, prisiimti didesnę riziką ir pasiūlyti patrauklesnes sąlygas. Nėra konkrečių kriterijų, numatytų atskiriems sektoriams ar įmonėms, kiekviena įmonė yra laukiama“, – aiškino D. Vilčinskas.
„Kadangi dirbame su vidutinėmis ir stambiomis įmonėmis, dažnu atveju tiek nukentėjimo mastas, tiek nukentėjimo pobūdis yra labai individualus. Siūlomi finansavimo sprendimai dažnu atveju irgi yra sukonstruojami, atsižvelgiant į įmonės situaciją ir jos konkrečius poreikius“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad penktadienį Finansų ministerijoje įvyko sutarties tarp EIB bei VIVA trišalis patvirtinimas. Bendradarbiavimo sutartį patvirtino finansų ministrė G. Skaistė, EIB grupės viceprezidentas Thomas Östros ir VIVA generalinis direktorius D. Vilčinskas.
Finansų ministerijai pritarus, remiantis pasirašyta sutartimi, Europos investicijų bankas ir VIVA susitarė dėl 50 mln. eurų Europos garantijų fondo (EGF) garantijos Lietuvos vidutinių ir stambių įmonių finansavimui. Tai yra pirmas kartas, kai EIB Lietuvoje suteikė garantiją stambių ir vidutinių įmonių finansavimui ir sudaro prielaidas tolesniam tarpinstituciniam bendradarbiavimui tiesiogiai su Europos investicijų banku.
