Interviu laidoje DELFI Diena V. Vasiliauskas paaiškino, kodėl skiriasi jo vadovaujamo centrinio banko ir Finansų ministerijos nuomonės dėl 2019 metų biudžeto, atskleidė kaip pats kaupia pensijai ir pakomentavo Rolando Pakso idėją surengti referendumą dėl lito sugrąžinimo.
„Aš kažkaip galvoju, kad ne ties litu reikėtų koncentruotis, nes pakeisti piniginį ženklą yra juokų darbas, bet galvoti – o kas po to. Galvoju, kad visaip kaip ir visose srityse mums reikėtų stengtis, kad nereikėtų prisiminti rublio“, – sakė jis.
Skirtingi požiūriai
V. Vasiliauskas dėstė, kad Lietuvos banko ir Finansų ministerijos požiūriai į kitų metų valstybės biudžetą išsiskyrė dėl ekonominio ciklo fazės.
„Mes sakome, kad ekonominis ciklas yra gerokai aukščiau virš potencialo, kas reiškia, kad mes tikrai esame didelio augimo fazėje. Finansų ministerija sako, kad ne – mes subalansuotai judame.
Požiūris į ateitį skiriasi. Be jokios abejonės, parengtas biudžetas atitinka Stabilumo ir augimo paktą, t.y. ta kryptis neviršija 1 proc. BVP deficito tikslo vidutiniu laikotarpiu, kuris užsibrėžtas yra. Bet mes sakome, kad atsižvelgiant į tai, kas vyksta ir galbūt vyks ateityje, reikėtų būti atsargesniems.
Euro zona 5 metai iš eilės auga, mūsų pagrindiniai prekybos partneriai yra ten. Ir globaliai prognozuojamas sulėtėjimas – atitinkamai mums į tai irgi reikėtų reaguoti ir būti santūresniems“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė rezervų ir perskirstymo svarbą.
„Svarbiausia turėti tam tikrus rezervus ir mes visą laiką akcentavome apie perskirstymo lygio nepakankamumą. 30 proc. perskirstymas nėra tas, kuris atitiktų net ir Europos Sąjungos vidurkį. Mes manome, kad jis galėtų būti didesnis. Atitinkamai tada daugiau sukaupiant lėšų atskiroms viešųjų išlaidų rūšims finansuoti.
Apskritai kalbant apie rezervus, viešojoje erdvėje yra minimas skaičius – 1,5 mlrd. eurų. Mūsų vertinimu, realus skaičius, kuriuo metu pabaigoje galėtume disponuoti yra 300 mln. eurų. Visa kita yra likučiai, pavyzdžiui, savivaldybių sąskaitose, specialiuose fonduose, kurių naudojimas yra pakankamai apribotas“, – sakė jis.
V. Vasiliauskas sutiko, kad 300 mln. eurų rezervas yra penkis kartus mažesnis, nei reikėtų.
„Prisiminkime istoriškai, per pastarąją krizę bendrasis vidaus produktas Lietuvoje krito apie 15 proc. Šiaip panašios sandaros ekonomikose Tarptautinis valiutos fondas kalba apie 8 proc. BVP kritimą. Atitinkamai pažiūrėkime, ką dabar turėsime metų pabaigoje (300 mln. eurų) – mano galva, toks rezervas nėra pakankamas. Mūsų subjektyvia nuomone, rezervas nėra pakankamas. Bet šeimininkas yra Finansų ministerija, jie yra šio proceso savininkai“, – sakė jis.
Pavadino propaganda
Centrinio banko vadovas propaganda pavadino Finansų ministerijos platinamą informaciją apie Europos Komisijos nuomonę dėl Lietuvos biudžeto.
„Man labai nepatinka, kai išimamos atskiros citatos iš tos pačios Europos Komisijos nuomonės ir iš to padaroma – šiuokart pasakysiu aštriai – propaganda. Negalima taip elgtis.
EK pateikė nuomonę dėl Stabilumo ir augimo pakto. Mes ir Valstybės kontrolė pateikėme nuomonę dėl mūsų nacionalinių fiskalinę drausmę reglamentuojančių įstatymų, kurie, beje, yra griežtesni.
Kitas dalykas, ką norime pasakyti – Stabilumo ir augimo paktu, kur esame įsipareigoję vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą, mes sakome, kad jie yra nepakankamai ambicingi, sakome keisti kryptį, nes dabar gyvename labai gerais laikais, bet sakome, kad ateitis po truputį niaukiasi“, – sakė jis.
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad tai nebus 2009 metų pasikartojimas, o tiesiog ekonomikos sulėtėjimas.
„Kitiems metams prognozuojame, kad Lietuvos BVP augs mažiau negu dabar auga. Matome, kiek rizikų yra tarptautinėje erdvėje ir tos rizikos tikrai nėra mažėjančios, o didėjančios. Ta pati tarptautinė prekyba, taip vadinami karai. Kitas faktorius – trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos, vyksta susirašinėjimai tarp EK ir Italijos. Mes kaip atvira ekonomika, kuriai eksportas yra labai svarbus faktorius, turime tai įvertinti.
Euro zona yra stipri, pastarieji 5 metai yra nuoseklaus augimo metai. Ta prasme mes tikrai galime kalbėti apie natūralų lėtėjimą, su kuriuo galime susidurti kitais metais. Be to, sąrangos prasme euro zona yra pasikeitusi, lyginant su 2008 metais.
Be abejo, yra darbų, kuriuos reikia pabaigti. T.y. bankų sąjunga, kalbama apie tam tikrą euro zonos biudžetą, manau, tai irgi būtų žingsnis į priekį. Yra sričių, kur galima gilinti tą sąjungą, bet bendrai vertinant, sakyčiau, kad ji yra stipresnė, nei buvo prieš praėjusią krizę“, – sakė jis.
Pašnekovo vertinimu, labiausiai lėtėti gali sektoriai, susiję su tarptautine prekyba.
„Pavyzdžiui, jei atsitinka taip, kad JAV įveda muitus Europos automobilių pramonei, Lietuva vienu ar kitu būdu dalyvauja tame kanale. Čia tiek Europai, tiek ir Lietuvai būtų padarytas neigiamas poveikis“, – paaiškino jis.
Kaupia maksimaliai
Artėjant periodui, kai gyventojams teks dar kartą pagalvoti, kokiu būdu kaupti senatvei, V. Vasiliauskas sakė, kad pats kaupia maksimaliai.
„Pats tęsiu aktyvų dalyvavimą sistemoje. Mano dabartinė schema yra 2+2+2, atitinkamai perskaičiavus, tą schemą toliau tęsiu. Yra skaičiuoklės, kurios leidžia priimti sprendimą. Mano sprendimas visada yra maksimumas, nes aš visą laiką įsivaizduoju, kad būnant aktyviu darbo rinkoje reikia sukaupti rezervą senatvei, kad tas pakaitumas būtų daugmaž tolygus tam, ką žmogus vidutiniškai uždirba dabar ir ko gali tikėtis išėjęs į pensiją“, – sakė jis.
Vis dėlto, jis pastebėjo, kad kiekvienas sprendimą turi priimti atlikęs individualius skaičiavimus.
Komentuodamas mokesčių reformą, V. Vasiliauskas abejojo, ar ji turės didelės įtakos infliacijai.
„Mokesčių pakeitimai, kurie laukia mūsų, infliacijos lygį turėtų pakelti 0,1–0,3 proc. Sakome, kad tai tikrai nesukels problemų kainų stabilumui. Nemanyčiau, kad tai augins kainas. Ankstesniais metais, pavyzdžiui, sprendimai dėl akcizų kainas augino daugiau“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie vadinamųjų „vaučerių“ idėja, V. Vasiliauskas pastebėjo, kad šiuo metu biudžete lėšų šiai priemonei nėra numatyta.
