Tuo tarpu į šalies medienos pramonę investuota milijardai litų, modernizuoti įrenginiai, apmokyti darbuotojai, plėtrai vystyti iš bankų paimti milžiniški kreditai jau kabo ant plauko. Šiuo metu menkas medienos pramonės pelningumas neleidžia sukaupti lėšų naujoms investicijoms, kyla produkcijos savikaina, o dėl lėtėjančio ekonomikos augimo įmonėms vis sunkiau tampa realizuoti pagamintą produkciją.
Todėl gamybos sustabdymas kuriam laikui ar bankroto inicijavimas vis labiau tampa realybe.
Ant išnykimo ribos
Asociacijos "Lietuvos mediena" prezidentas Sigitas Paulauskas LŽ sakė, kad krizės, kilusios kitoje Atlanto pusėje, banga šiuo metu pasiekė ir Lietuvos krantus.
"Deja, mūsų valstybėje nėra antikrizinės strategijos, nes kol kas valdžia mano, kad krizės šalyje nėra. Taip mąstant niekas nebus išspręsta ir jeigu taip tęsis, aš nė neabejoju, kad nebus kitos išeities, kaip verslininkams išimti savo pinigus iš šalies rinkos ir investuoti kitose šalyse", - dėstė S.Paulauskas.
Jo manymu, lyginant su praėjusiais metas, kai visa medienos pramonė buvo uždirbusi 5,6 mlrd. litų, šiemet toks pelnas nebus gautas.
"Sulėtėjus statyboms, sumažėjo ir medienos produktų poreikis. Kiek lengviau krizę įveikti bus šalies stambiesiems baldininkams, kurie turi ilgalaikius kontraktus su Švedų kompanija IKEA. Tuo tarpu tie, kurie dirbo su nišiniais produktais, prieiti bankroto ribą gali net labai greitai", - situaciją komentavo asociacijos prezidentas.
Pasak jo, jei iki 2009 metų, kai energijos kainos dar labiau pašoks, nebus prieita prie bendros strategijos, šios pramonės šakos Lietuvoje gali visai nelikti.
"Negalėdamos įpirkti brangios energijos, praradusios rinkas įmonės bankrutuos viena po kitos", - sakė jis.
Pasak jo, tarp valdininkų ir medienos verslininkų nuolat vyksta ginčai, pvz., verslininkai sako, kad šaliai reikia vidutinio tankio ir kietųjų plokščių gamyklos, kuriai reikiama žaliava iš Lietuvos yra išvežama, o valdininkai - kad celiuliozės fabriko, kurio statybą laiko valstybinės svarbos objektu.
"Vyriausybei esame pateikę veiksmų projektą, ką reikia daryti, tačiau mūsų siūlymai dūla stalčiuose", - pabrėžė asociacijos prezidentas.
Atidirbinėja bankams
Medienos bendrovės "Nilma" generalinis direktorius Vidas Anilionis LŽ sakė, nors ir kaip nesinorėtų tuo patikėti, bet sąstingis atėjo į medienos pramonės rinką. "Sulėtėjusios statybos siunčia neigiamus ženklus ir toks jausmas, kad bankrotų medienos pramonėje bus ne vienas", - nerimo neslėpė V.Anilionis.
Pasak jo, išsigelbėjimo šiaudas - darbo našumo didinimas mažinant savikainą, tačiau tam reikalingos investicijos ir ne kiekviena medienos bendrovė tam gali šiuo metu skirti lėšų. Paklaustas, ar dėl esamos sunkios padėties rinkoje koregavo įmonės gamybos planus, jis atsakė: "Norim ar nenorim - turim atidirbinėt, nes esame paėmę didelius kreditus iš bankų. Situacija yra išties įtempta, tačiau tikimės išsilaikyti."
Pasak įmonės vadovo, siekiant gauti pelno tenka sukti galvas, kaip aplenkti konkurentus, kokius naujus produktus pristatyti rinkai, kad jie būtų perkami. "Rudenį buvusios sukilusios medienos kainos šiuo metu sugrįžta į pradinę kainą, nes nėra kam pirkti.
Bankrutavo ne viena didelė medienos gamybos įmonė ir neliko stambių pirkėjų. Kitos gamybos įmonės dėl sumažėjusių produkcijos pirkimų neišvengiamai pristabdė gamybą", - dėstė pašnekovas. Todėl rudenį medienos bendrovės dejavo dėl sukilusių žaliavos kainų, o šiuo metu didesnį nerimą kelia produkcijos realizavimo klausimas.
SBA koncerno verslo vystymo viceprezidentas Egidijus Valentinavičius LŽ sakė, kad situacija Lietuvos rinkoje kol kas nelabai daro įtaką šios grupės rezultatams ir planams vien dėl to, kad per 90 proc. produkcijos eksportuojama.
"Tačiau įmones, kurios nesugeba suvaldyti augančių kaštų, gali ištikti jau bankrutavusių medienos įmonių "Pajūrio medienos" ir "Minijos" likimas", - dėstė jis.
Kalbėdamas apie medienos apdirbimo įmonės "Girių bizonas", kurios vienas akcininkų yra SBA koncernas, gamybos sustabdymo atvejį tikino, kad tai buvo planuotas sprendimas. "Įmonė buvo sustabdyta atlikti profilaktinį remontą, o vasaros periodas pasirinktas norint suteikti galimybę darbuotojams atostogauti daugelio pasirinktu vasaros metu. Poreikis medžio drožlių plokštei Lietuvoje ir toliau auga, todėl įmonės ateitį vertiname optimistiškai", - tikino E.Valentinavičius.
IKEA taikosi pirkti fabrikus
Tuo tarpu pranešama, kad Švedijos koncernas IKEA siekia Lietuvoje įsigyti dalį plokščių ir baldų gamybos bendrovės "Girių bizonas" akcijų. Švedus esą taip pat domina "Vakarų medienos grupės" Alytuje planuojama statyti medienos plaušo plokščių bei korinių baldų gamykla. Į ją koncernas pasirengęs investuoti, jei bus užtikrintas medienos tiekimas.
Šalies verslininkai tikina, kad didžiąją dalį Lietuvoje pagaminamų baldų nuperkančio Švedijos koncerno planuojamos investicijos į medienos apdirbimo pramonę bei galimybė valdyti gamybą ir realizavimą stambiųjų Lietuvos baldininkų negąsdina.
Grėsmė dėl švedų atėjimo esą kiltų nebent smulkiesiems baldininkams.
Strateginio investuotojo galimą atėjimą į "Girių bizoną", kuris buvo priverstas stabdyti gamybą, sveikintų ir rinkos analitikai.
Pilnas miškovežis "bėdų"
"Kadangi pagrindinis mūsų užsakovas yra švedų kompanija IKEA, kuriai parduodame apie 95 proc. visos produkcijos, nerimauti lyg ir nėra dėl ko. Tikėtina, kad mažesnės įmonės, laiku neinvestavusios į gamybos atnaujinimą ir dirbusios vietinei rinkai, susiduria su realizacijos sunkumais.
Tačiau grupės bendrovės savo verslo planų nekoreguoja mažėjimo link. Priešingai, yra poreikis plėstis - planuojame investuoti apie 300 mln. litų į naujos vidutinio tankio medienos plaušų plokštės gamyklos statymą", - LŽ sakė bendrovės "Vakarų medienos grupė" generalinis direktorius Viktoras Adomaitis.
Paklaustas, su kokiais sunkumais susiduria grupės įmonės, jis vienareikšmiškai atsakė, kad nusipirkti medienos žaliavos kitose šalyse yra paprasčiau nei Lietuvoje.
"Lietuvoje įstatymais reglamentuota tvarka nesudaro sąlygų medienos perdirbėjams įsigyti pakankamai žaliavos už konkurencingą kainą, todėl iš valstybinių urėdijų įsigyjame tik apie 20 proc. visos reikalingos medienos", - sakė V.Adomaitis.
Pasak jo, Baltarusijoje nėra jokių apribojimų dėl perkamos medienos kiekių, o pirkti galima sėdint prie kompiuterio bet kurioje pasaulio šalyje internetiniame aukcione.
Tuo tarpu Lietuvoje yra 42 urėdijos, kiekviena organizuoja savo konkursus. Dalyvauti tuose konkursuose - didelis biurokratinis vargas be jokių garantijų įsigyti medienos. "Dar viena keistenybė - Lietuvoje yra kelios dešimtys tarpininkų firmų, kurios kažkokiu mistiniu būdu sugeba laimėti urėdijų paskelbtus konkursus ir po to siūlo iš jų pirkti brangiau tą pačią medieną, kurios mes negalėjome nusipirkti tiesiai iš urėdijų", - dėstė medienos įmonių grupės vadovas.
"Akivaizdu, kad kaimyninės valstybės - Latvija, Lenkija, Baltarusija - savo šalių medienos perdirbėjams sudaro galimybes įsigyti žaliavos palankesnėmis sąlygomis ir kainomis, nes ten suprantama, jog ši ūkio šaka sukuria tūkstančius darbo vietų gamyklose ir mokesčiais papildo šalies biudžetą. O parduodant neapdorotą medieną (mišką), kaip dabar yra Lietuvoje, pridėtinė vertė nesukuriama", - kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, ES erdvė nėra varžoma sienomis, muitais ar kitais apribojimais - skiriasi tik įstatymai, kuriais skatinamos arba suvaržomos investavimo ir gamybos galimybės.
"Deja, šia prasme medienos perdirbimo pramonė Lietuvoje yra žymiai prastesnėje situacijoje, nei kaimyninių valstybių kolegos. Technologijomis, kvalifikuota darbo jėga mes dar sugebame gaminti produkciją, kuri yra konkurencinga ES ir pasaulio rinkose. Tačiau jeigu vietinės žaliavos, kurios yra pakankamai, įsigijimo sąlygos nesikeis, tikrai kyla grėsmė, kad medienos perdirbimo gamyklos ir investicijos bus nukreipiamos į tas šalis, kur panašių suvaržymų nėra", - teigė V.Adomaitis. Pasak pašnekovo, vertinant ES kontekstą, Lietuvoje dirbama blogesnėmis verslo sąlygomis.
