Vyriausybė išvadą Seimui išsiuntė bendru sutarimu, susilaikius tik ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
„Poveikio vertinimo norėtųsi platesnio, mažiau skubos“, – posėdyje sakė A. Armonaitė.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms siūloma lošimų A ir B kategorijų lošimų automatais, stalo lošimų ir nuotolinių lošimų organizatoriams iš lošėjų statomų sumų atėmus jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą liekančias pajamas apmokestinti 20 proc. tarifu.
Loterijų organizatorius norima apmokestinti 18 proc. mokestiniu tarifu nuo išplatintų bilietų nominalios vertės.
Išvadą rengusi Finansų ministerija siūlo iš esmės pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) lapkritį dar padidintiems mokesčių tarifams. Kartu ministerija siūlys Seimui svarstyti, ar pakeitimai negalėtų įsigalioti vėliau, nei numatyta šiuo metu.
Išvadoje pažymima, kad per pastaruosius trejus metus lošėjų už dalyvavimą lošimuose mokamos sumos didėja ir 2021 m. siekia beveik 1,4 mlrd. eurų. Auga neigiamo lošimų poveikio lošėjams rizika, kurios valdymui ir prevencijai, pasak ministerijos, reikia daugiau finansinių išteklių.
Dokumente taip pat rašoma, kad dar spalį panaikinus būtinybę nuotolinių lošimų organizatoriams turėti nustatytą antžeminių punktų skaičių, palengvėjo tokių lošimų organizavimo ir patekimo į rinką sąlygos, todėl dabar galiojantis 13 proc. mokesčio tarifas, lyginant su kitų rūšių lošimais, nėra proporcingas.
Ministerija nurodo, kad bendrovių grynosios pajamos iš nuotolinių lošimų per metus augo beveik dvigubai, o universalią veiklą vykdantys lošimų organizatoriai gali perskirstyti iš skirtingų lošimų tipų uždirbtas pajamas įmonių viduje.
„Dauguma lošimų organizatorių Lietuvoje vykdo tiek antžeminių, tiek nuotolinių lošimų veiklą, todėl iš esmės vyksta pajamų, gaunamų iš skirtingų lošimo segmentų, persiskirstymas subjekto viduje“, – teigia ji.
Tuo tarpu loterijų rinka pastarąjį dešimtmetį kasmet augo vidutiniškai po 10 proc., bet nuo loterijų organizavimo reglamentavimo pradžios 2004 metais loterijų organizatorių mokamo loterijų ir lošimų mokesčio tarifas nebuvo vertinamas ir keičiamas – nors per tą laiką išpopuliarėjo azartiškesnės internetinės loterijos, pažymi išvados rengėjai.
Ministerija išvadoje mini, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, loterijas organizuoja ne valstybė, kuri didesnę dalį pajamų skiria visuomenės poreikiams, o privatus verslas, todėl siūlo įpareigoti loterijų organizatorius prie visuomenės gerovės prisidėti labiau. Anot jos, loterijos kelia panašias grėsmes, kaip ir azartiniai lošimai.
„Loterijų reklamai nustatyti minimalūs ribojimai ir, skirtingai nei lošimuose, dalyvavimo loterijose amžiaus cenzo nėra nustatyta, todėl vaikai ir nepilnamečiai gali įsigyti loterijos bilietų ir dalyvauti loterijose, įskaitant ir internetines loterijas, kurios savo esme yra labai panašios į lošimus ir kelia riziką priklausomybei vystytis“, – rašoma nutarimo projekte.
Verslas prašo taip ženkliai mokesčių nekelti
Dėl siūlomų pataisų raštu į ministeriją ir BFK praėjusią savaitę kreipėsi riboto statymo ir laimėjimo B kategorijos lošimo automatų lošimų organizatorius vienijanti Nacionalinė lošimų ir žaidimų asociacija (NLŽA), prašydama jos narių organizuojamiems lošimams, bingui, totalizatoriui ir lažyboms tarifą sumažinti iki 15 proc.
Anot NLŽA, mokesčius lošimų B kategorijos lošimo automatais organizatoriams norima didinti trečią kartą nuo 2009 metų, nors sektoriaus pajamos, augant nuotolinių lošimų populiarumui, nuo 2019 metų smuko apie 4 kartus, o rinkos dalis – beveik 5 kartus. Taip pat aiškinama, kad mėnesinės vieno B kategorijos lošimų automatų punkto pajamos yra beveik 7,5 karto mažesnės už stalo lošimų ir 6 kartus už lošimo A kategorijos lošimų automatais punktų.
Asociacija taip pat pabrėžia, kad esamas Lietuvoje loterijų ir skirtingų azartinių lošimo rūšių reguliavimas ir apmokestinimas neatitinka diferencijuoto skirtingų lošimo rūšių reguliavimo gairių, o jei B kategorijos lošimų automatai bus apmokestinti taip pat kaip A kategorijos lošimų automatai arba stalo lošimai, rinka bus dar labiau išbalansuota.
„Vyriausybės nutarimo projektu siūlomas antžeminių ir nuotolinių lošimų apmokestinimo didinimas ir suvienodinimas dar labiau išbalansuos rinką, taip sukuriant vienai lošimų organizavimo rūšiai – nuotoliniams lošimams (kelioms bendrovėms) – dominuojamą padėtį (rinkos užvaldymo galimybę)“, – rašte nurodo NLŽVA.
Asociacija aiškina, kad įstatymo projektu kuriamos sąlygos pašalinti ribotų lošimų sektorių, o lošimų rinką užvaldyti socialiai pavojingiausioms neribotų statymų ir laimėjimų lošimų ir loterijų rūšims.
Lietuvos loterijų asociacija (LLA) savajame ministerijai pateiktame dokumente aiškina, kad padidinus loterijų mokesčio tarifą iki 18 proc. nuo nominalios išplatintų bilietų vertės, dar labiau išaugs mokestinis atotrūkis tarp loterijų ir azartinių lošimų, kurie, anot LLA jau dabar apmokestinami dukart mažiau nei loterijos. Loterijų organizatoriams, rašoma rašte, mokestinė našta augtų 40 proc.
Asociacija taip pat pažymi, kad loterijos apmokestinamos nuo pardavimo, o ne nuo grynųjų pajamų, kaip apmokestinami azartiniai lošimai. „Siūlome suvienodinti azartinių lošimų ir loterijų mokestinę bazę, apmokestinant grynąsias pajamas“, – siūlo LLA.
LLA taip pat nesutinka, kad mokesčiai loterijoms turėtų būti keliami motyvuojant tuo, kad loterijos kelia tokią pačią priklausomybės riziką kaip azartiniai lošimai.
„Per pastaruosius 15 metų nėra užfiksuota atvejo, kad Lietuvoje kas nors būtų turėjęs priklausomybę nuo loterijos. Atsižvelgus į tai, kad azartiniai lošimai auga labiausiai, nėra jokio pagrindo dar labiau didinti mokestinio atotrūkio tarp azartinių lošimų ir loterijų, ypač – grindžiant loterijų ir mokesčių pakėlimą priklausomybių sukeltos žalos mažinimu“, – rašoma LLA dokumente.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po svarstymo pritarė iš BFK grįžusiai iniciatyvai labiau apmokestinti azartinių lošimų ir loterijų organizatorius nei buvo siūlyta po pateikimo.
Po svarstymo joms pritarė 96 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 8 – susilaikė. Planuojama, kad patvirtinus šiuos tarifus, valstybė į biudžetą surinktų 13 mln. eurų.
Pirminiame įstatymo projekto variante azartinių lošimų organizatorius siūlyta apmokestinti 18 proc. tarifu, visgi BFK lapkričio viduryje pritarė paties komiteto pasiūlymui tarifą pakelti dar 2 proc. punktais – iki 20 proc.
Ankstesnis siūlytas tarifas loterijoms siekė 15 proc., tačiau BFK tame pačiame posėdyje pritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo, Remigijaus Žemaitaičio, Kęstučio Masiulio ir Jono Pinskaus pasiūlymui tarifą padidinti iki 18 proc.
Loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.
Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią mokestinę tvarką, azartinių lošimų organizatoriai už kiekvieną A kategorijos lošimo automatą kas ketvirtį moka 780 eurų, už B kategorijos – 390 eurų. Ruletės, kortų arba kauliukų stalai kiekvieną ketvirtį kainuoja 6900 eurų.
Įstatymą priimti Seimas turi iki sausio 1 d., kad naujoji apmokestinimo tvarka įsigaliotų nuo 2022 m. liepos, kaip siūlo Finansų ministerija.
