„Vidinė šalies migracija vyko sostinės link, įsukdama užburtą ekonominį–demografinį ratą. Viena vertus, daugiau gyventojų į Vilniaus regioną atvyksta tikėdamiesi geresnio gyvenimo ar lengviau rasti darbą. Kita vertus, aktyvi ekonominė veikla lemia didesnę darbuotojų paklausą ir darbdavių siekį pritraukti darbo galvų ir rankų. Vilniaus apskritis santykinai mažiausiai nukentėjo ir nuo tarptautinės emigracijos“, - pastebėjo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Ekonominis sostinės sindromas Lietuvoje išlieka gana stiprus, o periferijos apskritys pagal daugelį rodiklių atsilieka, skelbiama leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Visgi palaipsniui nuo 2007 m. gyvenimo lygio ir darbo užmokesčio skirtumai mažėjo, po krizės traukėsi ir materialinių investicijų nelygybė.
Ji atkreipė dėmesį, kad didžiausi darbo užmokesčiai fiksuojami Vilniaus, o taip pat ir Klaipėdos apskrityse – jie viršija vidutinį atlyginimą Lietuvoje.
„Tačiau, kur žmonėms gyventi geriau, yra sunku pasakyti, nes reikia įvertinti ir paslaugų kainų lygį. Akivaizdu, kad Vilniaus apskrityje jis yra didesnis“, - mano V. Tauraitė.
Tai lemia didesnės galimybės Vilniaus apskrities gyventojams: čia yra daugiau darbo vietų, galima konkuruoti dėl atlyginimo.
Kas pasikeitė
Pagal gyvenimo lygį Vilniaus regiono padėtis 2013 m. buvo beveik tokia pat kaip 2004 m.: sostinės atsiplėšimas nuo šalies vidurkio didėjo ekonomikos perkaitimo laikotarpiu, o po krizės mažėjo.
„Ekonomikos pakilimo laikotarpis Lietuvoje buvo netvarus ir netolygus regionų plėtros prasme, o pokriziniu laikotarpiu šalies ekonomika atsigavo panašiu tempu. Visų pirma, tai buvo nulemta lėto investicijų atsigavimo visoje šalyje – didesnės spragos tarp apskričių žiojėja būtent kapitalo, o ne darbo rinkoje“, - sakė V. Tauraitė.
Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokesčio santykis, palyginti su šalies vidurkiu, 2013 m. svyravo nuo 78,4 proc. Tauragės apskrityje iki 113,4 proc. Vilniaus apskrityje, o materialinių investicijų vienam gyventojui – nuo 44,4 proc. iki 138,1 proc.
Tačiau Vilniaus apskrityje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui buvo 68 kartus daugiau negu Tauragės regione.
„Tam tikru mastu regionų skirtumai yra užprogramuoti - ekonominis sostinės dominavimas pasireiškia daugelyje šalių. Mažesnėse Lietuvos apskrityse neretas ir toks atvejis, kai didžioji dalis ekonominės veiklos vyksta keliose bendrovėse. Nors „perlaužti“ regionų plėtros problemas nelengva, vienas iš esminių veiksnių yra investicijų pritraukimo į periferiją skatinimas“, - teigė V. Tauraitė.
Pasak SEB banko analitikų, vienas būdų apskričių atotrūkiui mažinti ilguoju laikotarpiu yra bendras šalies ekonomikos augimas, kuris ilgainiui skatina tolygesnį pramonės ir paslaugų pasiskirstymą šalyje.
Vertinant Europos Sąjungos šalyse sukuriamą BVP regionuose, „sostinės sindromo“ nėra tik trijose šalyse – ten sostinė nėra dominuojantis ekonominis regionas. Tai – Vokietija, Čekija ir Kroatija.
„Kitur sostinės sindromas yra net dar stipresnis, toje pačioje Latvijoje ar Estijoje. Ten yra didesnis netolygumas ir sostinės išsišokimas“, - DELFI komentavo V. Tauraitė.
