Įmonių grupė „AAA“ prieš 7 metus įsigijo buvusį telegrafo pastatą prie Katedros aikštės ir šiuo metu jame įrenginėja „Kempinski“ viešbutį. Praėjusiais metais investuotojai pradėjo minti visų svarbiausių valdžios institucijų slenksčius ieškodami landų, kaip gauti sutikimą iki keturių aukštų paaukštinti vidiniame kieme stovintį dviejų aukštų pastatą.
„Pagal Vilniaus Senamiesčio reglamentą, yra tiktai rekonstravimas nedidinant aukščio“, – sako Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas.
Patiria spaudimą
Vilniaus pilių teritorijoje esančio istorinio namo darkyti neleidžiantys paveldo specialistai teigia susiduriantys su nuolatiniu spaudimu. Praėjusiais metais, ieškant kompromiso, investuotojams leista statyti didžiulį trijų aukštų su mansarda priestatą šalia buvusio telegrafo pastato ugniasienės. Jame bus įrengti prezidentiniai numeriai. Statytojai spaudžia paveldo specialistus teigdami, kad vidinio kiemo pastato aukštis derėtų prie kitų, jų sklype statomų.
AAA įmonių grupės valdybos pirmininko Marius Jakulis Jasonas „Panoramai“ tikina, kad įmonė nedidins viešbučio.
„Aš manau, kad nėra konflikto dėl to, kad yra suprantama, kad mums yra leidžiama statyti, kiek jau yra ten pastatyta. Mes neaukštinsime to pastato priestato. Ir mes turim savo žmones, kurie mūsų poziciją palaiko“, – sako M. Jasonas.
Investuotojai nepasotinami
„Šita kalba dėl jų noro, tiesą sakant, jau pradeda atsibost, nes apie tai buvo kalbėta ir savivaldybėje, ir Kultūros ministerijoje. Sakau, aš suprantu investuotojų norą turėti kiek galima didesnes patalpas, bet tiesiog reikia laikytis įstatymų.
Paminklosaugine prasme šitoje vietoje statyti negalima, tai yra vienareikšmiškai – ne. Ir aš tiktai labai džiaugiuosi, kad mano kolegos sugeba atlaikyti šitą spaudimą“, – teigė Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius.
Didėjantis apetitas ir noras apeiti įstatymus stebina Kultūros paveldo departamentą, nes esą jau pirkdami pastatą investuotojai žinojo, kokio jis dydžio ir kiek kambarių jame bus įrengta.
Klaipėdoje – skandalingi griovimai
Tuo metu Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė bei Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys nepakankamai rūpinasi senamiesčio išsaugojimu, o naujos statybos planuojamos nepaisant paminklosaugos reikalavimų. Komisija siūlo minėtoms institucijoms nederinti uostamiesčio bendrojo plano, kol iš jo nebus išbrauktas tilto į Kuršių Neriją projektas.
Kultūros paveldo komisijos posėdyje pateikta skandalingų faktų apie darkomus ir net griaunamus seniausio Lietuvoje Klaipėdos senamiesčio pastatus.
Niokoja brutaliai
Šią savaitę vienos nekilnojamojo turto bendrovė „Kleta“ savavališkai nugriovė Ferdinando aikštės istorinį pastatą. Pasak paveldo eksperto Algimanto Gražulio, lyg po karo atrodo ir nemažai kitų valstybės saugomų vertybių.
„Tilžės gatvėje, senamiestyje, istorinio malūno raudonų plytų akcentas nugriautas iki pusės. Gyventojai pradėjo protestuoti, pristabdė, tai dabar viskas ir palikta.
Istorinėje miesto dalyje, anapus Dangės upės, H. Manto gatvėje, nugriautas pastatas, valstybės saugoma vertybė, geros būklės pastatas. Ir nugriautas brutaliai, nes ten planuota statyti daugiaaukščius garažus. Dabar privertė atstatyti, vyksta darbai, bet greta jau yra keturių aukštų garažai “, – „Panoramai“ pasakoja A. Gražulis, architektas paveldosaugininkas.
Taip pat darkomas miesto vaizdas, kai greta senamiesčio ir kitų istorinių pastatų kyla dangoraižiai. Beje, Klaipėda turi aukščiausią Lietuvoje – net 34 aukštų – pastatą, ir jis išdygęs vos už pusantro kilometro nuo Kuršių Nerijos.
Nesirūpina Vyriausybės institucijos
Be to, komisijos posėdyje paaiškėjo, kad iš Klaipėdos bendrojo plano, kurį rengiamasi tvirtinti, iki šiol neišbrauktas tilto į Kuršių Neriją projektas.
„Tai visai nepriimtina iš UNESCO pusės. Nes dar prieš planuojant, rengiant projektus, tikrai reikėtų tai pateikti UNESCO pasaulio paveldo komitetui“, – stebisi Asta Dirvaitė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė.
Kultūros paveldo komisija atkreipė dėmesį, kad paveldo išsaugojimu Klaipėdoje tinkamai nesirūpina Vyriausybės institucijos.
Taip pat Paveldo komisija pabrėžia, kad priežiūros institucijos turėtų taikyti įstatymuose numatytas sankcijas už žalą paveldui ne tik jo griovėjams, bet ir projektuotojams bei valdininkams, derinusiems abejotinus projektus, skelbia „Panorama“.
