Dienraštis „Lietuvos žinios“ šeštadienį rašo, kad, tyrimo duomenimis, net 86 proc., Lietuvos gyventojų nori visus savo finansinius reikalus tvarkyti be jokios pagalbos iš šalies, tačiau beveik pusė gyventojų - 47 proc. - sako nieko nesuprantantys apie vienas populiariausių taupymo ir investavimo paslaugų.
„Tyrime dalyvavę respondentai iš Lietuvos parodė įdomią tendenciją: kai kalbame apie finansinį raštingumą, esame gana kategoriški. Nors beveik pusė Lietuvos gyventojų nurodė, kad jiems trūksta supratimo apie finansinių paslaugų veikimo principus, kita didelė apklausos dalyvių dalis, arba 43 proc., teigė, jog žino pakankamai ir supranta, kuo skiriasi, tarkime, pensijų fondai nuo gyvybės draudimo“ , - sakė bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė.
Pasak „Lietuvos žinių“, finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas pripažino pasigendąs gyventojų finansinio sąmoningumo. Pavyzdžiui, savarankiškai rinkdamiesi antros pakopos pensijų fondus gyventojai pasirenka ne pačius naudingiausius. „Taip pat būna, gyventojams pasakai, kad už būsto paskolą jie gali mokėti per pus mažesnes palūkanas. Bet jie verčiau bankui mokės dvigubai daugiau, nei konsultacijai išleis kelis šimtus litų“, - sakė jis.
M. Jansono manymu, kategoriškas požiūris į finansų konsultantus yra netinkamo švietimo pasekmė. „Vidurinėse mokyklose ir universitetuose žmonėms neišaiškinama, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą ir prireikia dešimties metų, kad galėtum kompetentingai, atsakingai priimti sprendimus. Juk jeigu finansininkas ir statybininkas apsikeistų darbu, nebūtų nei tvarkingų finansų, nei gerai pastatyto namo“, - svarstė jis.
Tiesa, M. Jansonas pastebėjo, kad Vilniuje gyventojų požiūris šiek tiek skiriasi nuo, pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos gyventojų. Anot jo, priimdami sprendimą ir vengdami klaidų vilniečiai sutinka už konsultaciją sumokėti 200-300 litų. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje gyventojai linkę pasikliauti vien savo žiniomis.