aA
Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose – skalbimo ir valymo priemonėse, trąšose, automobilių padangose ar net konservų dėžutėse.
„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų
© DELFI / Domantas Pipas

„Tyrimai rodo, kad nuotekose randama sunkiųjų metalų. Vandenvalos įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų, net ir pačias smulkiausių metalų dalelių, todėl vartotojams reikėtų elgtis atsakingai ir nenumoti ranka, kad „tai ne mano reikalas, kažkas išvalys“. Tokiu elgesiu kenkiame ne tik aplinkai, bet pirmiausia – sau“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

Pasak jos, išvalyti sunkiuosius metalus iš nuotekų yra sudėtingas, brangus ir ne visada sėkmingas uždavinys. Sunkieji metalai kaupiasi dumble, liekančiame nuotekų valymo procese, tad toks dumblas tampa nebetinkamas antriniam panaudojimui, pavyzdžiui, maistinių ar energetinių želdinių tręšimui. Todėl tokį dumblą tenka sudeginti.

Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie daugiau ar mažiau toksiški.

Sunkieji metalai pagal plitimo greitį ir didėjančią koncentraciją aplinkoje yra pavojingiausi teršalai, teigia A. Baronienė. Į aplinką patekę tokie teršalai įsijungia į medžiagų apykaitos ratą, kaupiasi mitybos grandinėse, tampa toksiški ir sutrikdo organizmų fiziologines funkcijas. Sunkieji metalai nesuyra, jie kaupiasi upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse, kurias vėliau patys ir suvalgome. Didesni šių metalų kiekiai tampa nuodingi tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

„Vienintelė išeitis, kuri leistų sumažinti aplinkos nuodijimą šiomis medžiagomis – atsakingumas. Verslui būtina atsakingiau vykdyti gamybą, kontroliuoti visus jos procesus ir tvarkingai utilizuoti atliekas bei pagal galimybę gamyboje pavojingas medžiagas keisti mažiau pavojingomis ar nepavojingomis“, – tvirtina A. Baronienė.

„Vilniaus vandenų“ atstovės teigimu, ne ką mažiau svarbus ir visų vartotojų elgesys – kreipdami dėmesį į perkamų produktų, pavyzdžiui, valiklių ir trąšų, sudėtį ir atsakingai, taupiai juos vartodami, galėtume sumažinti į kanalizaciją nuleidžiamų ir ant žemės išpilamų chemikalų kiekį. Sunkieji metalai išsiskiria ir aplinkoje nusėda degimo metu, todėl buitiniams vartotojams reikėtų atsakingai tvarkyti atliekas, pavyzdžiui, savavališkai nedeginti pavojingų medžiagų.

Nuo vario iki kadmio

Nors daug kam gerai pažįstamas varis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, pasiekęs aukštą koncentracijos lygį jis tampa kenksminga medžiaga žmogaus organizmui. Jo perteklius gali turėti neigiamos įtakos centrinei nervų sistemai, kai kuriems vidaus organams. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria metalo pramonė, kuro ir atliekų deginimas, transportas, trąšos.

„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų
© DELFI / Domantas Pipas

Padidintas cinko kiekis taip pat kenkia žmogaus organizmui. Cinkas į aplinką patenka deginant akmens anglis, naftą, benziną, atliekas, taip pat su dylančių padangų dalelėmis, fosfatinėmis trąšomis. Cinko kiekis maiste gali padidėti, jei maistą ruošiame ant cinkuotų paviršių ar naudojame šia medžiaga padengtus įrankius ar indus.

Tuo tarpu nikelio padidintas kiekis pažeidžia medžiagų apykaitos ir kitus sveikatos sutrikimus. Apie 57 proc. nikelio į aplinką, įskaitant nuotekas, patenka su dyzeliniu kuru. Jis taip pat išsiskiria atliekų deginimo metu, fosfatinių trąšų, akumuliatorių gamyboje. Nikelis plačiai naudojama gaminant maisto ruošimo įrangą, nikeliu dengtus produktus, baterijas.

Chromas – kancerogeninis elementas, kuris per maistą kaupiasi tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmuose. Didesni šios medžiagos kiekiai sukelia vidaus organų ir odos ligas, stipriai alergizuoja. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria energetikos, metalo, transporto, odos pramonė, skalbimo priemonės, fosfatinės trąšos. Chromo esama ir dažuose.

Padidėjusi švino junginių koncentracija gali kenkti kraujo apytakai, slopinti fermentų aktyvumą, lemti kitas sveikatos bėdas. Daugiausiai švino išskiria transporto pramonė – degantis benzinas. Su švinu kasdienybėje galime susidurti valgydami maistą iš konservų dėžučių, kurių siūlėms naudojamas šis metalas.

Galiausiai, nuotekose aptinkamas ir kadmis. Tai itin toksiškas metalas, turintis kancerogeninį, mutageninį poveikį. Į aplinką jis patenka su iškastinio kuro degimo produktais, fosforo trąšomis, pesticidais, tabako dūmais, automobilių padangų dulkėmis, perdirbant ir lydant metalus.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.0909

Darbas švenčių dienomis: inspekcija ragina nepamiršti savo teisių (7)

Šventinės ir minėjimo dienos yra laukiamos, nes suteikia galimybę rimtyje ir susikaupime paminėti...

Seime – vėl siūlymas dėl lengvatinio PVM būtiniausiems maisto produktams (13)

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą būtiniausiems...

Finansų ministerija vidaus rinkoje pasiskolino 15 mln. eurų (1)

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės...

Paskelbtas pirmasis 5G ryšio aukcionas papildyta (45)

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį paskelbė trijų 700 MHz radijo dažnių blokų...

Seime – pirmieji siūlymai 2022-ųjų biudžetui, prašoma 111 mln. eurų (13)

Seime įregistruoti pirmieji siūlymai 2022 metų biudžete rasti papildomų lėšų. Seimo nariai...

Top naujienos

Šūviais į apsauginį įtariamo vyro feisbuke – raginimai ginkluotis: ei, mentai, ir ką jūs man padarysit? (133)

„Ei, mentai . Vaikštinėju visur be kaukės. Ir ką jūs man padarysit?“ - savo feisbuko...

Vaistinės po ribojimų sugriežtinimo: tiek pykčio dar niekada nebuvome sulaukę (171)

Nuo penktadienio vaistinės e, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui...

Migrantai į Lenkiją veržėsi jėga, jiems talkino ir baltarusiai

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba pranešė apie migrantų bandymą jėga prasiveržti per sieną....

Kelių finansavimo reforma: apie asfaltuojamus žvyrkelius savivaldybės turės paskelbti iš anksto (17)

Seimui pateiktoje kelių finansavimo reformoje, be kita ko, numatyti su vietinės reikšmės...

Koronavirusas pasiglemžė Kėdainių progminazijos mokytojos gyvybę

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu , paskutiniu...

Incidentas garsiame Vilniaus kvartale: aidėjo šūviai, iškviestos gausios policijos pajėgos įtariamasis neblaivus (165)

Pirmadienį specialiosios tarnybos sulėkė į Kauno gatvę Vilniuje . Pranešama apie ginkluotą...

Ramūnas Bogdanas. Kaip sekasi talibams?

Prieš porą mėnesių per pasaulį ūžtelėjo nuotraukomis iliustruotos informacijos banga, kaip...

Valdantieji siūlo valstybės lėšomis rezidentūrą baigusiems medikams atidirbti Lietuvoje

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus...

Primena, kad darbuotojų laukia ilgasis savaitgalis – truks 4 dienas šiemet laukia dar vienas ilgasis savaitgalis

Dirbančiųjų kitą savaitgalį laukia tikra atgaiva – bus galima pasimėgauti net 4 dienų ilguoju...

Pagaliau „Žalgirio“ stovykloje – pozityvesnės naujienos (7)

Kauno „Žalgirio“ stovykloje galų gale yra ir geresnių žinių. Antradienį Tel Avive...