Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje batų parduotuvių tinklą „Batų sala“ valdančioje bendrovėje „Botesė“ dirbančios pardavėjos pripažintos kaltomis bei nuteistos dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo bei dokumentų klastojimo.
Teisėja Irma Randakevičienė paskelbė, kad 36 metų Laura Siniauskaitė į valstybės biudžetą privalės sumokėti 120 MGL dydžio (15 tūkst. 600 Lt), o 43 metų Ingrida Puzelytė – 70 MGL dydžio (9 tūkst. 100 Lt) baudas.
Be to, nuteistosios buvusiam savo darbdaviui turės atlyginti padarytą turtinę žalą – L. Siniauskaitei teks sumokėti 16,4, o I. Puzelytei – 13,9 tūkst. Lt.
„L. Siniauskaitė ir I. Puzelytė, dirbdamos pardavėjomis, klastojo buhalterinius dokumentus, nes taip siekė apgaulės būdu pasisavinti bendrovei priklausančius pinigus iš batų prekybos – kasos knygą ir kitus dokumentus jos klastojo taip, jog bendrovės administracija nesusigaudytų dėl pinigų trūkumo“, – pažymėjo apkaltinamąjį nuosprendį paskelbusi teisėja.
Tiesa, kaltės nepripažinusios pardavėjos joms nepalankų nuosprendį dar galės skųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jos kaltinimų nepripažino ir aiškino, kad dirbant parduotuvėje nebuvo jokių pažeidimų, todėl esą neaišku, kaip atsirado didelių sumų trūkumai parduotuvėje.
Bylą išnagrinėjus teisme paaiškėjo, kad viena pardavėjų L. Siniauskaitė iš pradžių pripažino, kad pasisavino pinigus ir netgi žadėjo žalą atlyginti, tačiau vėliau ėmė laikytis kitokios pozicijos – esą niekas pinigų nevogė, o pati parduotuvės savininkė bei jos sutuoktinis ateidavo į parduotuvę ir pasiimdavo batus bei pinigus.
„Manęs prašė jų netraukti baudžiamojon atsakomybėn ir leisti dirbti, kol sugrąžins skolą – iš pradžių nusprendžiau pagalvoti, bet paskui supratau, jog tai yra neįmanoma, – teisme prisipažino batų parduotuves „Batų sala“ valdančios bendrovės vadovė ir vienintelė akcinininkė Jolanta Žaliukienė. – Nors esu atlaidus žmogus, bet tai buvo neeilinė situacija, labai įžūli vagystė, tiesiog buvo vagiama iš po nosies, pasinaudojant įgytu žmogaus pasitikėjimu. Tokiu atveju negali būti jokių kompromisų“.
Po verslininkės kreipimosi į teisėsaugos pareigūnus buvo nustatyta, kad nuo 2008-ųjų sausio iki 2010-ųjų gegužės pabaigos sostinės širdyje esančioje parduotuvėje pardavėjos klastojo kasos aparato duomenis ir į bendrovės „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes.
Parduotuvės savininkė teisme pasakojo, kad buvo pastebėjusi, jog pirkėjai gana dažnai grąžina nusipirktus batus, tačiau to nesureikšmino – esą pardavėjos patikindavo, jog jie tiesiog persigalvodavo. „Man buvo paaiškinta, kad žmonės neapsisprendę, neturi pinigų“, – kalbėjo ji.
„Botesė“ direktorė tvirtino, kad pasitikėjo savo darbuotojomis: net tuomet, kai dėl Lietuvą sukrėtusios krizės gerokai smuko apyvarta, pardavėjos sugebėją ją įtikinti, jog viskas bus gerai, nereikia skubėti uždaryti Gedimino pr. esančios batų parduotuvės.
Tačiau su pardavėjomis būta ir konfliktų – kartą jos darbe buvo aptiktos galimai apsvaigusios. Iš karto po to iš darbo išėjo I. Puzelytė, nusprendusi, jog kitas darbdavys jai pasiūlys geresnes darbo sąlygas.
Netrukus po šio pardavėjos išėjimo iš darbo J. Žaliukienė pastebėjo, kad parduotuvėje trūksta pinigų – dokumentuose buvo nurodyta, jog pinigai įnešti į kasą, tačiau joje pinigų nebuvo.
„Tikrinau visą dokumentaciją, bandžiau surasti kokį nors kabliuką, bet ilgą laiką nieko nepavyko užčiuopti – galop pastebėjome, kad yra ištaisyta kasos knyga“, – pasakojo bendrovės vadovė.
Ji teigė, kad tuomet dar kartą patikrino dokumentus ir suprato, jog „kasos knyga yra nupiešta“.
„Tai buvo juoda, raudona, ar kaip ją pavadinti, buhalterija – ištaisyti visą knygą nėra paprastas darbas“, – sakė J. Žaliukienė.
Dar ne iki galo suvokusi pardavėjų schemos, direktorė pokalbiui išsikvietė L.Siniauskaitę.
„Ji iš karto prisipažino, kaip elgėsi parduotuvėje – kadangi jai buvo reikalingi pinigai, o iš kur jų paimti neturėjo, nutarė slapta skolintis, – pasakojo J. Žaliukienė. – Ji sakė, kad darė fiktyvius pirkimus ir prekių grąžinimus ir taip iš kasos išiminėjo pinigus. Nors L. Siniauskaitė teigė, kad tai darė viena, o I. Puzelytė apie tai esą nieko nežinojo, tačiau tuo buvo sunku patikėti – ar dirbant dviese galima daryti tokius dalykus kitam nežinant. Mano supratimu, ne“.
Moteris teigė, kad iš karto po šio įvykio L. Siniauskaitė pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, o kai pasveiko buvo atleista už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tuo metu I. Puzelytė jau dirbo kitoje batų parduotuvėje, tačiau sužinojusi, kad jos ieško buvusi darbdavė, iš karto išėjo iš darbo.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad pardavėjos galėjo pasisavinti bendrovės lėšas ir dirbdamos kitoje „Batų salos“ parduotuvėje Konstitucijos pr. – į čia jos buvo perkeltos laikinai pavaduoti atostogaujančias koleges.
„Sutikrinome visus dokumentus ir paaiškėjo, kad pinigų trūko būtent tomis dienomis, kai jos dirbo šioje parduotuvėje“, – teisme sakė „Botesės“ direktorė.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai buvo susisiekę su pirkėjais, kurių duomenys buvo nurodyti batų grąžinimo dokumentuose, tačiau ne vienu atveju paaiškėjo, kad jie jokių batų nėra pirkę.
