Maža to, parduotuvės „Miglė“ vadovai išsiaiškino, kad per 5 metus iš parduotuvės buvo pasisavinti beveik 84 tūkst. litų.
Bet už rankos nepagautas – ne vagis, sako sena liaudies patarlė.
Šia išmintimi vadovavosi ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamojon atsakomybėn patrauktos pardavėjos baudžiamąją bylą – teisėjų kolegija nutarė, kad dabar jau buvusi pardavėja Orinta Jagupenkaitė turi būti pripažinta kalta tik dėl oficialių dokumentų klastojimo, tuo metu kaltinimai dėl svetimo turto įgijimo apgaulės būdu jai buvo panaikinti.
Teismas konstatavo, kad 40 metų pardavėja klastodavo parduotuvės vidinę mėnesio ataskaitą ir kasos operacijų žurnalus, taip didindama joje įplaukų grynaisiais pinigais sumas bei įrašydama netikras įplaukų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais sumas.
Kadangi teisme nebuvo įrodyta O. Jagupenkaitės kaltė dėl sukčiavimo, teismas nusprendė iš jos nepriteisti parduotuvių tinklą „Miglė“ valdančios bendrovės pareikšto ieškinio. Pasak teisėjų, nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad pardavėja išnešdavo prekes iš parduotuvės, tačiau bene visi žinojo, jog ji neoficialiai didindavo parduotuvės apyvartą. Būtent nuo parduotuvių prekių kiekio ir už jas gautų pajamų priklausydavo, kokį priedą prie atlyginimo gaus pardavėjos.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta pardavėja pripažino, kad imituodavo prekių pardavimą.
„Iš pradžių, gal pora metų, kol buvo gera apyvarta, nieko nedidindavau, – sakė ji. – Prekės likdavo prekybos salėje, pinigų pasisavinti negalėjau, nes jų realiai nebuvo. Nuskenuodavau prekę, atgal ją pakabindavau, o prekė likdavo prekybos salėje“.
Tuo metu prokurorai ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pardavėja esą imituodavo prekės pardavimą, kai nuskenuodavo prekę per prekių duomenų nuskaitymo aparatą, ir taip nurašydavo ją iš gautų prekių likučio, o paskui fiktyviai įformindavo prekės pardavimą. Jų teigimu, kai pirkėjas už prekę atsiskaitydavo grynaisiais, pardavėja kasos aparate paspausdavo mygtuką, jog už prekes atsiskaitoma kredito kortele.
Taip buvo įtariama, kad pirkėjas gaudavo prekę ir kasos aparato kvitą su informacija, kad pinigai pateko į kortelių skyrių, o pardavėja grynuosius pinigus pasisavindavo.
„Pardavėja tuo pat metu suklastodavo parduotuvės vidinę ataskaitą, kad ji sutaptų su banko ataskaitomis, todėl ilgą laiką jai pavykdavo apgauti įmonės buhalteriją“, – teisme aiškino vienas iš „Miglės“ parduotuvių tinklą valdančios bendrovės vadovų.
Pasak jo, visos parduotuvės darbuotojos buvo materialiai atsakingos, priimant į darbą su jomis buvo sudarytos visiškos materialinės atskaitomybės sutartys, tačiau atleidžiant O. Jagupenkaitę iš darbo ši sutartis neaiškiomis aplinkybėmis dingo.
Kad pardavėja klastoja dokumentus, pirmiausiai įtarimai kilo bendrovės buhalterei. „Tikrinant kredito kortelių duomenų sutapimą su banko terminalo duomenimis, pastebėjau, jog nepaisant to, kad visų parduotuvių „Miglė“ pardavimai mažėja pagal ataskaitas, tuo metu „Mandarine“ esančioje parduotuvėje apyvarta didėjo“, – sakė ji.
Buhalterės teigimu, pardavėja dirbtinai mėnesio ataskaitoje didindavo sumas, įplaukas grynaisiais, kad įplaukos grynais ir įplaukos kortelėmis atitiktų visas įplaukas grynais pagal aparato skaitliuko parodymus.
