Suskirstė į segmentus
Darbo autorė R. Povilaitytė aiškino savo darbe vykdžiusi geodemografinį segmentavimą, kuris iš esmės yra smulkių teritorijų klasifikavimas į kategorijas, atsižvelgiant į gyventojų demografinius, socialinius, ekonominius, gyvenimo būdo ir vartojimo rodiklius.
Vilniaus gyventojus ji suskirstė į 9 segmentus, kuriems buvo suteikti kodiniai miestiečių gyvenseną atspindintys pavadinimai: jauni ir veržlūs, individualistai, tušti lizdai, karjeros link, jaunos šeimos, daugiatautė kaimynystė, vidurinioji darbininkų klasė, viduriniosios klasės šeimos ir klestintis šeimų priemiesčiai.
Tyrimas parodė, kad Senamiestyje daugiausia gyvena jauni ir vežlūs asmenys, taip pat dalyje Žvėryno ir Šnipiškių mikrorajonų.
Individualistai – Naujiemiestyje, Vilkpėdėje, taip pat dalyje Žirmūnų ir Baltupių mikrorajonų.
Ko gero, viena didesnių grupių – tuščių lizdų. Tai – Justiniškių, Viršuliškių, Karoliniškių, Lazdynų, Šeškinės ir Fabijoniškių teritorijos.
Tyrimo autorė aiškino, kad galima teigti, kad į šią grupę patenkančios teritorijos yra senstančios, ir nors šiuose kvartaluose šeimų, gyvenančių su vaikais, dalis yra viena mažiausių savivaldybėje, bet moterų dalis, kurios neturi vaikų, taip pat yra tarp mažiausių.
„Todėl, tikėtina, jog šiuose kvartaluose lieka gyventi vyresnio amžiaus tėvai, o jų vaikai išsikelia gyventi kitur – palieka tuščius lizdus“, – sakė ji.
Kalbant apie segmentą, kuris pavadintas „karjeros link“, čia žemėlapis susiskaldo į mažesnes teritorijas. Tarp jų galima aiškiausiai matyti Žvėryno, Fabijoniškių mikrorajonus.
Jaunos šeimos daugiausia įsikūrusios Pilaitės mikrorajone, o daugiatautė kaimynystė – Naujojoje Vilnioje. Kalbant apie vidurinąją darbininkų klasę – ji taip pat daugiausia sukasi aplink Naująją Vilnią nei Naujininkus.
Ten pat daugiausia įsikūrusios ir viduriniosios klasės šeimos, taip pat jos išsibarsčiusios miesto ribų pakraščiuose.
Tarp klestinčių namų priemiesčių – Rasų mikrorajonas, Naujoji Vilnia, Antakalnis, Verkiai, dalis Pašilaičių mikrorajono, Pilaitė.
Pati autorė sako, kad 1 – 4 segmentai yra arčiau centro ir čia vyrauja daugiau išsilavinusių, aukštesnes pareigas užimančių asmenų, o link centro mažėja namų ūkių su vaikais, būsto vertė didėja.
„Galima būtų teigti, jog tokią diferenciaciją sukelia ekonominės galimybės įsigyti būstą, tačiau išimtis yra 9 sociomorfotopas, kuris išsidėstęs daugiausia šiauriniuose miesto pakraščiuose. Šiame sociomorfotope vyrauja jaunos, pasiturinčios šeimos, kurioms, galimai, yra svarbu turėti nuosavą, didesnį būstą, nei sugebėtų įsigyti miesto centrinėje dalyje, bet tuo pačiu galbūt yra svarbu vaikus auginti žalioje, švarioje ir ramioje aplinkoje“, – svarstė ji.
Visgi, kaip teigė, Pietinėje miesto dalyje yra susitelkę mažiau išsilavinę, žemesnes pozicijas profesinėje veikloje užimantys asmenys. Visas tyrimas – čia.
Mauricas: dalis gyventojų – tarp kūjo ir priekalo
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo, kad bendrai Vilniaus miestą galima padalinti į tris zonas: Vilniaus centrą ir aplink jį išdygusius naujų namų kvartalus, pusžiedį sovietinių daugiabučių teritorijos ir miesto priemiesčius.
„Po Nepriklausomybės atgavimo jauni pasiturintys žmonės labiau kėlėsi į miesto periferiją, bet, pastaruoju metu, išaugus pasiūlai, žmonės daugiau keliasi į centrinę miesto dalį.
Ypač aktualus čia pasidarė ir tam įtakos turėjo spūsčių klausimas, kai iš rajono įvažiuoti į miestą žmonės kamčiuose stovi ilgiau nei pačiame mieste. Lenkijoje taip buvo prieš 30 metų“, – kalbėjo ekonomistas ir tikino, kad šeimos su vaikais, kurie gyvena priemiesčiuose, šiuo metu yra atsidūrę tarp kūjo ir priekalo.
„Jie nori daugiau vietos, daugiau gamtos, bet spūstys – didžiulės. Nėra darželių, mokyklų“, – sakė Ž. Mauricas.
Jis bendrai svarstė, kad tuose miesto rajonuose, kuriuose infrastruktūra – prasta, susisiekimas – nepatogus, o namai – statyti seniai, ateityje daugiau kursis žemų pajamų gyventojai, o teritorijos praras savo potencialą, nes mažės ir siūlomų paslaugų.
„Nenoriu įvardyti tų rajonų“, – teigė Ž. Mauricas ir net aiškino, kad tokiuose vietose, nors Vilniuje NT kainų lygis ir didės, bus stebimas NT kainų mažėjimas.
Į centrą gyventojai, anot jo, taip pat taip sparčiai nebesikraustys, nes jis, kaip teigė, ne guminis. Gyventojai grįš į priemiesčius.
„Reikia kalbėti, kaip valdyti Vilniaus plėtrą. Priemiesčiai bus pagrindinis augimo šaltinis, nes didžioji dalis centro jau užstatyta. Priemiesčiuose reikia kurti mini bendruomenes, mini miestelius, kad jie turėtų pilną savo infrastruktūrą ir gyventojams net nereikėtų važiuoti į miesto centrą“, – svarstė jis.
