„Artimi giminės kartą užsiminė, kad yra galimybė gauti ES paramą verslui. Iš pradžių abejojome, bet paskui pagalvojome, kad reikia bandyti. Pildant projekto dokumentus minčių, kuo užsiimti, buvo visokių: nuo įrangos nuomos iki visko.

Galiausiai sugalvojome, kad kepsime šakočius“, – mums atvykus į Vievį sako ji.

Iki tol, kaip tikino, Iveta nežinojo nė ko reikia šakočių kepimui, nei kaip jie kepami.

„Visą informaciją radau internete“, – juokiasi moteris.

Apie 18 tūkst. Eur gavusi paramos, nemažą dalį šeima turėjo pridėti ir iš savo kišenės.

„Bet šis pastatas buvo apleistas, kadaise buvo ūkinis pastatas, o šiandien – kepykla“, – sako Iveta. Tiesa, ji stovi šeimos žemėje, namo kieme, kuriame šeima gyvena.

Iveta šakočių kepimo meno mokėsi iš kitų kepėjų. Ji neslepia, kad daugelis kepinių iš pradžių nepavyko, todėl mokytis buvo vykstama ir pas meistrus į Marijampolę.

„Ten gavau ir receptą, jis yra iš vienuolyno“, – prasitaria ji.

Vievyje kepančių šakočius netrūksta, todėl, kaip teigia, konkurencijos yra.

„Bet mes kepame ne tik šakočius, bet ir kibinus. Brolis Lukas sako, kad kalėdinių laikotarpiu reikia kepti pyragėlius su įdaru, kaip grybais, uogomis. Pernai pasibandėme ir puikiai pavyko“, – kad galimai keps ir šiemet, prasitaria ji.

Nors kai kalbėjomės, iki švenčių buvo likęs maždaug mėnuo, užsakymų, kaip tikino, jiems netrūko.

„Pradėjome važinėti į muges, bet Kalėdoms į muges nevažiuojame nes visą laiką dirbame čia, nebespėjame“, – atvirauja Iveta.

Nors daugelio gaminami šakočiai – su įvairiausiais papuošimais ar šokoladu, šioje kepylėlėje tokių nerasite.

„Mes norime išlaikyti tradicijas, natūralumą, todėl nepuošiame“, – sako ji ir tikina, kad jie didžiuojasi visai kitu dalyku – pavykstančiais iškepti didžiuliais šakočių „spygliais“, kurie kartais siekia ir 8 cm.

„O būna, kad jie ir neišeina, nes viskas priklauso nuo neįtikėtino dalyko – oro, drėgmės santykio“, – sako ji.

Iveta bendrai tikina, kad tai tikrų tikriausias šeimos verslas, nes prisideda visa šeima: mama, tėtis, brolis, sūnus.

Pagrindinė prekyba, kaip sako, vyksta soc. tinkle „Facebook“, tačiau klientai įsigyti kepinių gali atvykti ir tiesiai į kepyklėlę.

„Atvyksta iš visos Lietuvos, dažnai siunčiame ir į užsienį: Vokietiją, Angliją“, – pasakoja Iveta.

Dėmesį patraukia ir netradicinis įmonės pavadinimas „TaiVeta“. Moteris pasakoja, kad idėja jam kilo sujungus jos ir jos sūnaus Tairano vardus.

Kilogramo kaina jų kepyklėlėje – 20 Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją