Ieškant naujų aprūpinimo vandeniu galimybių, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ištyrė tris anksčiau numatytas galimas alternatyvas, tačiau nė viena jų neatitiko pagrindinių kriterijų – vandens kiekio ir garantijų, jog jis nebrangtų, sako įmonės direktorius Benitas Jonikas.

„Buvo išnagrinėtos trys galimos geriamojo vandens išteklių gavybos alternatyvos 50 kilometrų spinduliu, alternatyvos netenkina bendrovės poreikių“, – penktadienį Klaipėdoje vykusiame uosto plėtojimo tarybos posėdyje teigė B. Jonikas.

Anot jo, aplink Klaipėdą nėra tokio sklypo, iš kurio būtų galima gauti pakankamai požeminio vandens, paviršinio vandens paėmimą riboja aplinkosaugos reikalavimai, kai kur pernelyg sudėtinga pagerinti vandens kokybę, o dalis galimų vandens apsirūpinimo būdų yra brangūs ir didintų jo kainą.

Bendrovės duomenimis, per dieną miestui būtina išgauti bent 40 tūkst. kubinių metrų vandens.

2018 metais Klaipėdos uosto užsakymu atliktas tyrimas siūlė, kad geriausia alternatyva būtų penkios požeminės vandenvietės Klaipėdos ir Šilutės rajonuose ir Vilhelmo kanalas, o vanduo iš jo būtų imamas ties Kalviškių kaimu, tačiau tokiu atveju nebūtų galima laivyba kanale.

Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad reikėtų papildomai tirti požeminio vandens išteklius.

„Tos studijos metu, mano supratimu, buvo panaudojami ne visi inžineriniai sprendimai, kurie yra galimi šiandien. Aš kalbu apie geologiją – jeigu šiandien teigiama, kad tuose išžvalgytuose plotuose nėra pakankamai gėlo vandens, tai manyčiau, kad tai reikėtų daryti iš naujo, su šiandieninėmis priemonėmis, galbūt gautume kitokį rezultatą“, – posėdyje sakė A. Latakas.

Jis taip pat teigia, kad tyrime įvardintas pernelyg didelis būtino vandens kiekis.

„Šioje studijoje įvardinti poreikio skaičiai vandens Klaipėdos miestui, manau, kad jie turi būti peržiūrėti ir jie iš esmės yra padidinti“, – sakė A. Latakas.

Studijoje numatytas dabartinės vandenvietės alternatyvas bendrovė „Klaipėdos vanduo“ tyrė tik vertindama galimą uosto plėtrą, tačiau neatsižvelgė į planus atnaujinti laivybą Vilhelmo kanalu – tokiu atveju iš jo vanduo miestiečių poreikiui negalėtų būti imamas.

Todėl uosto plėtojimo taryba siūlo ieškoti papildomų alternatyvų ir tik tada spręsti, kaip pasielgti su dabartine vandenviete, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Iš to, kas mums buvo pristatyta, kol kas atsakymų, ką būtų galima daryti, neturime, bet kartu yra identifikuoti tam tikri galimi sprendimai , dėl kurių reikia gilesnės analizės ir aš tikiuosi, kad ateityje ją turėsime, tada galės savivaldybės su Vyriausybe priimti tam tikrus sprendimus“, – po posėdžio žurnalistams sakė jis.

Ministro teigimu, laivyba Vilhelmo kanalu yra labai svarbi.

„Yra bendras tikslas – kad uostas turėtų tam tikrą atsarginę teritoriją plėtrai, mums lygiai taip pat svarbus Vilhelmo kanalas, idealiu atvejo jo sujungimas su mariomis, tada jis būtų pilnai išnaudotas ir krovininei, ir pramoginei, ir keleivinei laivybai“, – sakė M. Skuodis.

Laivybą kanalu kaip turizmo skatinimą palaikantis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas taip pat sako, kad „Klaipėdos vandens“ pristatytos alternatyvos netenkina.

„Iš to, ką pasakėte, nėra gero varianto“, – į bendrovės tyrimą reagavo B. Markauskas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad geriausias sprendimas bus tas, kuris padės išlaikyti dabartinę vandens kokybę ir kainą.

„Koks bebūtų sprendimas, bet vandens kokybė negali blogėti, kaštai negali didėti“, – posėdyje sakė V. Grubliauskas.

Trečioji miesto vandenvietė vandeniu aprūpina apie 70 proc. Klaipėdos ir dalį Klaipėdos rajono gyventojų. Iškėlus vandenvietę Klaipėdos uostui būtų perleista maždaug 170 hektarų teritorija.

Autorius Valdas Pryšmantas

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją