Lietuvoje kuriamos priedangos
Kaip teigė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, dabar slėptuves įrengti numatoma tik ligoninių ir kitų strateginių valstybės įmonių patalpose.
„Tam, kad būtų užtikrintas valstybės funkcionavimas“, – teigė jis.
Vietoje slėptuvių, Lietuvoje kuriamos priedangos. Jos skirtos trumpam žmonių susibūrimui, o ir apsauga – daug mažesnė.
„Pasauliniame supratime nėra tokio dalyko, tokios sąvokos kaip „priedanga“ ar kažkokios kolektyvinės saugos susibūrimo vietos. Iš esmės, kalba eina apie slėptuves ir tos slėptuvės turi labai aiškų reglamentą, ir labai aiškius reikalavimus, kaip jos turi atrodyti, o čia yra toks truputėlį bandymas išsisukti iš situacijos“, – atkreipė dėmesį verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius.
Reglamentą dėl priedangų parengė tik dabar
Seimas dar užpernai priėmė įstatymą, kad, statant daugiau nei 5 aukštų pastatą arba tą, kuriame telpa daugiau nei 100 žmonių, būtina įrengti priedangą.
Iš esmės, tai – požeminis parkingas arba rūsys, su mažiausiai dviem išėjimais ir uždaromis sienomis. Reglamentą, numatantį, kaip turi atrodyti tokios priedangos, ministerija parengė tik dabar. Statytojai sako, kad, nors ir įstatymas galiojo, kol nebuvo reglamento – tol jie nieko ir nekeitė.
„Turime patirties, kad nereikėtų bėgti prieš traukinį“, – teigė „Eikos grupės“ vadovas Domas Dargis.
Priedangose turi tilpti 60 procentų gyventojų ar lankytojų. Priedangos būtinos tik naujai statomuose dideliuose pastatuose. Jau pastatytuose – priedangos tik rekomenduojamos.
„Kalbant apie esamų pastatų pritaikymą, tai yra didelis iššūkis valstybei“, – teigė S. Gentvilas.
Vykdant renovaciją, bus galima gauti paramą rūsių ar sandėliukų pavertimui priedangomis, bet daugybėje senų pastatų įrengti priedangas tiesiog neįmanoma.
„Šiuo metu turime virš 3300 priedangų Lietuvoje ir čia, matyt ne riba. Turime judėti į priekį“, – tvirtino Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Eikos grupės“ vadovas sako, kad didmiesčių centruose jau ir dabar įrengti dideli pastatai turi požeminius garažus ar rūsius, mat jų – tiesiog reikia.
„Naudoti bus galima taikos metu vieniems poreikiams, ekstremaliomis situacijomis – kitiems poreikiams“, – teigė jis.
Tačiau toliau nuo centro – gali būti rimtų pokyčių. Pastebima, kad žmonės vis labiau taupo, tad garažai ir rūsiai gali tapti nereikalingi.
„Pokyčiai būtų milžiniški. Kartais net pats verslo planas, jeigu kalbame apie ekonominės klasės būstą, gali jau nebevažiuoti“, – teigė D. Dargis.
Be to, toliau nuo miesto centro dideli pastatai gali būti tiesiog nebestatomi, kad nebūtų reikalavimų priedangoms.
„Ten, kur įperkamumas būsto yra mažesnis ir kainos yra mažesnės – tie projektai smulkės, mažės“, – pastebėjo D. Dargis.
Priminė apie kraupų atvejį Ukrainoje
Pagal tarptautinę teisę, civilių susirinkimo vietas atakuoti yra draudžiama, tačiau rusams teisė ir civilių apsauga – nė motais.
„Mes neturime turėti iliuzijų, kad mes galime sukurti kažkokią absoliučiai saugią erdvę“, – atkreipė dėmesį Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Ukrainoje rusai tyčia taiko į civilius.
„Mariupolio teatro atvejis – teatras buvo pavadintas priedanga, žmonės ten susirinko ir buvo netgi matomi užrašai iš lėktuvo, kad ten yra žmonės ir vaikai, bet buvo tiesioginis bombos pataikymas į tą teatrą. Teatre buvo 1000 žmonių. 600 – žuvo iš karto“, – teigė Š. Jasiukevičius.
Dabar skaičiuojama, kad trumpą apsaugą nuo skeveldrų Lietuvoje galėtų rasti 900 tūkstančių arba trečdalis gyventojų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
